Nuo antrojo karantino pradžios įmonių, paskelbusių prastovas, padaugėjo daugiau nei 2500, pranešė Darbo inspekcija. Daugiausiai darbdavių, paskelbusių prastovas, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (1083 įmonės), didmeninės ir mažmeninės prakybos (630 įmonių), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo veiklos (279 įmonės), apdirbamosios gamybos (221 įmonė) sektorių.

Pusė darbuotojų (per 15 tūkst.), kuriems paskelbtos prastovos, yra iš apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriaus.

Kai darbdavys dėl šalyje paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nėra galimybės sulygto darbo dirbti nuotoliniu būdu, arba darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo, jis gali paskelbti darbuotojui ar jų grupei prastovą. Tokioms įmonėms skiriamos valstybės subsidijos daliai darbuotojų darbo užmokesčio padengti.

Valstybinės darbo inspekcijos vadovo Jono Griciaus teigimu, VDI, kaip ir pirmojo karantino metu, kontroliuos, ar prastovos paskelbtos dėl objektyvių priežasčių, ar jų metu darbuotojai tikrai nedirba, ar nepiktnaudžiaujama valstybės parama, prisidengiant fiktyviomis prastovomis.

„Neteisėtas darbdavių elgesys nebus toleruojamas. Sunkumai, su kuriais susiduria darbdaviai karantino metu, neatleidžia jų nuo darbo įstatymų vykdymo. Už nustatytus pažeidimus jiems bus taikomos administracinės atsakomybės priemonės. Informacija bus perduodama institucijoms, atsakingoms už išmokų mokėjimą, todėl tokie darbdaviai negalės pretenduoti į valstybės pagalbą“, – cituojamas Jonas Gricius.

Paskelbus prastovą dėl karantino iš darbuotojo negali būti reikalaujama, kad jis atvyktų į darbovietę.

Prastovos laikotarpiu darbdavys darbuotojui turi mokėti ne mažesnį negu minimalioji mėnesinė alga (MMA) darbo užmokestį (607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“), jeigu darbuotojas dirba 40 val. per savaitę. Jeigu darbuotojas dirba ne visą darbo laiką, tuomet turi būti mokama proporcingai, t. y., jeigu darbo sutartyje numatyta, pvz., 20 val. darbo laiko norma, tuomet turi būti mokama ne mažiau kaip 303,5 Eur. Darbdavys visada gali mokėti daugiau negu MMA, pvz., numatyti vidutinį darbo užmokestį, 60 procentų VDU ar pan., ir tai nurodyti įsakyme dėl prastovos paskelbimo.

Darbdavys privalo supažindinti darbuotojus, kuriam laikui (prastovos pradžia ir pabaiga) ir kuriems darbuotojams (nurodant konkrečių darbuotojų vardus, pavardes, pareigas) prastova skelbiama, koks darbo užmokestis prastovos laikotarpiu bus mokamas.

Apie paskelbtą prastovą darbdavys ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo prastovos paskelbimo turi pranešti VDI, užpildydamas VDI interneto svetainėje patalpintą pranešimo formą. Pranešime dėl paskelbtos prastovos nurodomas įmonės, įstaigos, organizacijos pilnas pavadinimas ir kodas, paskelbtos prastovos laikotarpis, darbuotojų skaičius, kuriems paskelbta prastova, įmonės, įstaigos, organizacijos atsakingo asmens vardas, pavardė, telefono numeris, elektroninis paštas.

Pranešimą VDI reikia pateikti tik vieną kartą, išskyrus atvejus, kai teikiama informacija apie skirtingiems darbuotojams (pvz., gamybos darbuotojai ir vadybininkai) nustatytus prastovų laikotarpius. Taip pat nereikia pakartotinai teikti informacijos, jei darbuotojas, kuriam paskelbta prastova, pasinaudoja atostogomis ar jam suteikiamas nedarbingumo pažymėjimas. Iš naujo informuoti VDI reikėtų tokiu atveju, jei daugumai darbuotojų prastova būtų atšaukta, tačiau keliems darbuotojams ji dar galiotų.

Darbdavys turi turėti visus reikiamus dokumentus dėl prastovos paskelbimo įmonėje (pvz., atitinkamus vidaus teisės aktus), nes esant poreikiui VDI gali juos patikrinti.

Pranešimo dėl paskelbtos prastovos forma skelbiama VDI interneto svetainėje.

Įmonių, paskelbusių prastovas, sąrašas skelbimas čia.