2020 balandžio 4 d. šeštadienis, 21:07
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Ką gali ir ko negali darbdavys, šalyje paskelbus karantiną?

2020-03-16 15:55
Vyriausybei nuo kovo 16 iki 30 dienos imtinai paskelbus karantiną, šalyje gyvenimas iš dalies sustojo, o darbdaviams ir darbuotojams kyla dilemų, kaip išgyventi laikiną periodą, kurio metu gali sumažėti darbo apimtys.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Vyriausybė pabrėžia, kad darbo santykiai reikalauja darbuotojų ir darbdavių sutarimo, todėl rekomenduoja ieškoti abiems pusėms priimtinų sprendimų. Jokiais būdais, įspėja Vyriausybė, negalima versti darbuotojų pasiimti kasmetinių ar nemokamų atostogų, jei darbuotojas to nepageidauja.
Kokia veikla uždraudžiama karantino metu:
  • Švietimo ir ugdymo įstaigų, dienos bei užimtumo centrų veikla.
  • Kelionės – atvykimas. Į Lietuvą negalima atvykti užsieniečiams. Išimtis daroma, jeigu vykdomas komercinis tarptautinis krovinių vežimas, taip pat į šalį patekti gali užsieniečiai, kurie turi leidimą gyventi Lietuvoje, diplomatai, NATO kariai ir aptarnaujantis personalas bei jų šeimų nariai.
  • Kelionės – išvykimas. Lietuvos piliečiams draudžiama išvykti iš šalies. Išimtis daroma, kai žmonės grįžta į savo namus užsienyje, vyksta į darbo vietą užsienyje arba jeigu leidžia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovas arba jo įgaliotas asmuo.
  • Draudžiamas kultūros, laisvalaikio, pramogų, sporto įstaigų lankymas ir fizinis lankytojų aptarnavimas.
  • Negali vykti jokie renginiai ir susibūrimai, organizuojami atvirose ir uždarose erdvėse.
  • Negalima sveikatinimo paslaugų centrų, sanatorijų, poilsio centrų veikla, išskyrus individualias reabilitacijos paslaugas, kurios susijusios su gydymu.
  • Uždrausta viešojo maitinimo įstaigų, restoranų, kavinių, barų, naktinių klubų ir kitų pasilinksminimo vietų veikla, išskyrus, kai maistą galima išsinešti arba kitais būdais jį pristatyti gyventojams.
  • Negalima parduotuvių, prekybos ir pramogų centrų veikla, išskyrus maisto, veterinarijos, vaistinių ir optikos prekių pardavimą. Toks pat draudimas galioja ir turgavietėms, išskyrus maisto turgus. Šis draudimas netaikomas internetinei prekybai ir kai prekės pristatomos gyventojams.
  • Draudžiamas grožio paslaugų teikimas.
  • Negalima lošimo namų (kazino) ir lošimo automatų salonų veikla.
  • Odontologijos paslaugų teikimas atidedamas, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos užtikrinimą.

Kokių priemonių galima imtis paskelbus karantiną:

NUOTOLINIS DARBAS. Tai labiausiai rekomenduojama darbo forma ekstremalios situacijos ir karantino metu, jeigu nuotolinis darbas yra objektyviai įmanomas pagal įmonės ar įstaigos veiklos pobūdį. Dirbti nuotoliniu būdu skiriama darbuotojo prašymu arba šalių susitarimu. Už tokį darbą mokamas darbo sutartyje numatytas darbo užmokestis.

Atkreiptinas dėmesys, kad darbdaviai privalo tekinti darbuotojų prašymus dirbti nuotoliniu būdu bent 1/5 viso darbo laiko, kai to paprašo:
1. Nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja.
2. Darbuotojas, auginantis vaiką iki 3 metų.
3. Darbuotojas, kuris vienas augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų.
Jeigu dirbdamas nuotoliniu būdu darbuotojas patiria papildomų išlaidų, susijusių su jo darbu, darbo priemonių įsigijimu, įsirengimu ir naudojimu, jos privalo būti kompensuotos. Kompensacijos dydį ir jos mokėjimo sąlygas darbo sutarties šalys nustato susitarimu.

PRASTOVA. Darbo kodekse jau yra nustatyta, kad darbdavys darbuotojui arba jų grupei gali nustatyti prastovą, jeigu dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo ir darbuotojas nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Jei prastova paskelbta neterminuotai arba ilgiau negu trims darbo dienoms, darbuotojui nuo ketvirtosios dienos mokama 40 proc. vidutinio jo darbo užmokesčio. Už pirmą prastovos dieną darbuotojui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, už antrą-trečią dienas 2/3 jo vidutinio darbo užmokesčio (jeigu nereikalaujama, kad jis būtų darbe). Tą mėnesį, kurį darbuotojui buvo paskelbta prastova, jo gaunamas darbo užmokestis negali būti mažesnis negu minimalioji mėnesinė alga (jei jo darbo sutartyje sulygta visa darbo laiko norma). Minimalioji mėnesio alga Lietuvoje siekia 607 eurus „ant popieriaus“ arba 437 eurai „į rankas“.
Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo Darbo kodekso pakeitimus, kurie leistų darbdaviui skelbti prastovą darbuotojui ar jų grupei, jeigu šalyje yra paskelbta ekstremali situacija arba karantinas, o darbuotojas negali dirbti nuotoliniu būdu ir nesutinka dirbti kito jam pasiūlyto darbo.
Paskelbus ekstremalią situaciją ar karantiną Vyriausybė yra numačiusi pagalbą darbdaviams. Siūloma, kad darbdavys darbuotojui prastovos metu mokėtų ne mažiau nei 40 proc. minimalios mėnesio algos per mėnesį, o 60 proc. nuo minimalios algos prisidėtų valstybė. Biudžetinės įstaigos ir Lietuvos bankas prastovos metu, kai paskelbta ekstremali situacija, turės darbuotojui mokėti ne mažiau nei minimalią mėnesio algą.

Kad nebūtų panaikintos darbo vietos ir atleisti darbuotojai, kuriems paskelbta prastova, siūloma nustatyti, kad darbdaviams būtų mokama subsidija darbo užmokesčiui, kuri sudarytų 60 proc. nuo vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai bruto.

Tai yra skatinimas mokėti darbuotojams ne minimalią algą, bet darbo sutartyje sutartą darbo užmokestį. Subsidija galės būti mokama iki 3 mėnesių. Už šią subsidiją darbdavys turės išlaikyti darbo vietą ne trumpiau nei 6 mėnesius nuo subsidijos mokėjimo pabaigos.

DALINĖ PRASTOVA. Jeigu darbdavys dėl objektyvių priežasčių negali suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, bet darbuotojas vis tiek reikalingas, jis gali pasiūlyti dirbti mažiau, tai yra paskelbti darbuotojui ar jų grupei dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo valandų arba darbo dienų skaičius.

Kai mažinamas darbo valandų skaičius per dieną, viena darbo diena gali sutrumpėti ne mažiau nei 3 valandomis, pavyzdžiui, nuo 8 iki 5 valandų. Kai mažinamas darbo dienų skaičius per savaitę, viena darbo savaitė gali sutrumpėti ne mažiau nei 2 darbo dienomis, pavyzdžiui, nuo 5 iki 3 darbo dienų.

Už dirbtą laiką darbuotojas gauna darbo sutartyje numatytą darbo užmokestį, o už prastovos laiką – kaip už prastovą.

Dalinei prastovai taip pat galiotų pasiūlymai dėl subsidijų.

ATOSTOGOS. Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, darbuotojo prašymu jam gali būti skiriamos kasmetinės apmokamos atostogos. Pabrėžiame, kad darbdavys negali reikalauti arba versti darbuotojo išeiti kasmetinių apmokamų atostogų ir visiškai nerekomenduojama prašyti darbuotojo eiti nemokamų atostogų. Priešingu atveju, darbuotojams siūlome kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Kasmetinių apmokamų atostogų trukmė per metus:
  • 20 darbo dienų, jeigu dirbama penkias dienas per savaitę,
  • 24 darbo dienos, jeigu dirbama šešias dienas per savaitę,
  • 25 darbo dienos darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai ir dirba penkias dienas per savaitę.
  • 30 darbo dienų darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų ar neįgalų vaiką iki 18 metų, turi negalią ar yra nepilnamečiai ir dirba šešias dienas per savaitę.
Vyriausybė taip pat yra patvirtinusi kai kurių darbuotojų, kurie turi teisę į pailgintas atostogas, sąrašą.
SUSITARIMAS DĖL NE VISO DARBO LAIKO. Sumažėjus darbo apimtis galima tartis su darbuotoju dėl ne viso darbo laiko. Pagal Darbo kodeksą visu darbo laiku arba vienu etatu laikomas toks darbas, kai per savaitę dirbama 40 valandų. Jeigu darbuotojas sutinka, galima tartis dėl trumpesnio darbo laiko trumpinant dienos darbo valandas, darbo savaitę arba darbo mėnesį. 

Sąlyga dėl ne viso darbo laiko gali būti nustatyta terminuotai arba neterminuotai. Atkreipiame dėmesį, kad darbuotojui naudingiau tokį susitarimą sudaryti terminuotai, pavyzdžiui, iki Vyriausybė atšauks karantiną.

Darbdavys negali reikalauti ar versti darbuotojo susitarti dėl ne visos darbo laiko prieš jo valią. Tokiu atveju darbuotojas gali kreiptis į ginčų komisiją prie Valstybinės darbo inspekcijos.

Už darbą ne viso darbo laiko sąlygomis mokama proporcingai dirbtam laikui arba atliktam darbui, palyginti su darbu, dirbamu viso darbo laiko sąlygomis.

NUŠALINIMAS NUO DARBO. Nušalinti nuo darbo darbuotoją galima tik ypatingais atvejais, pavyzdžiui, kai darbuotojas pasirodo darbe apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų medžiagų, taip pat kai to pareikalauja teisėsaugos institucijos arba kai tiriamas darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. Jokiais kitais atvejais nušalinti darbuotojo nuo darbo negalima.
Siūloma priimti ypatingos skubos tvarka! Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo priimti Darbo kodekso pataisas, kurios valstybėje esant ekstremaliai situacijai leistų darbdaviui primygtinai siūlyti darbuotojui nuotolinį darbą, o šiam nesutikus – nušalinti nuo darbo, kai įtariama, kad darbuotojo sveikatos būklė kelią grėsmę kitiems kolegoms. Nušalinimas nuo darbo galiotų ribotą laiką, už šį periodą darbo užmokestis nebūtų mokamas.
Tai aktualu, kai darbuotojai grįžta iš koronaviruso apimtų valstybių, tačiau vis tiek eina į darbą ir nepaiso rekomendacijų izoliuotis inkubaciniam periodui. Kaip žinoma, asmenims, grįžusiems iš užsienio valstybių, privaloma 14 dienų izoliacija.

Draudžiama atleisti darbuotojus nesilaikant Darbo kodekso reikalavimų

Nors valstybėje paskelbta ekstremali padėtis ir karantinas, tačiau norint sumažinti darbuotojų skaičių būtina paisyti Darbo kodekso reikalavimų – prieš atleidimą įspėti, išmokėti darbuotojui priklausančias išeitines išmokas.

ĮSPĖJIMO TERMINAI. Primename, kad kai darbuotojas atleidžiamas darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės, jis turi būti įspėjamas raštu: jei darbo santykiai tęsėsi daugiau nei vienus metus – prieš 1 mėnesį, jeigu darbo santykiai truko mažiau nei metus – prieš dvi savaites.

Jeigu darbuotojui iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau nei penkeri metai, tuomet įspėjimo terminai ilgesni – tokį darbuotoją būtina įspėti prieš 2 mėnesius, jeigu jis dirbo ilgiau nei metus, arba prieš 1 mėnesį, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

Jeigu darbuotojas turi negalią, augina vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, taip pat jei iki senatvės pensijos jam liko mažiau nei dveji metai, tuomet įspėti reikia dar anksčiau – prieš 3 mėnesius tuos darbuotojus, kurie dirbo ilgiau nei metus, ir prieš 1,5 mėnesio, jeigu dirbo trumpiau nei metus.

IŠEITINĖS IŠMOKOS. Darbo kodeksas taip pat nurodo ne dėl jo kaltės atleidžiamam darbuotojui būtinai išmokėti išeitinę išmoką.
Išmokų dydžiai:
  • 2 mėnesių vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo ilgiau nei metus.
  • 0,5 mėnesio vidutinio darbuotojo darbo užmokesčio dydžio, jei darbuotojas dirbo trumpiau nei metus.
  • Ilgiau nei 5 metus pas vieną darbdavį dirbusiam darbuotojui, kuris atleidžiamas darbdavio iniciatyva be paties darbuotojo kaltės, taip pat priklauso ilgalaikio darbo išmoka.
Kuo žmogus ilgiau būna dirbęs, tuo ilgalaikio darbo išmoka didesnė, tačiau negali viršyti 3 mėnesių vidutinio atlygio. Ji išmokama, jeigu buvęs darbuotojas per tris mėnesius neįsidarbina pas tą patį darbdavį ir kreipiasi ne vėliau nei per pusę metų nuo atleidimo.

Kai darbuotojas dirba biudžetinėje įstaigoje ar Lietuvos banke, ilgalaikio darbo išmokas moka juos atleidęs darbdavys, visais kitais atvejais išmoka mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. Dėl to kreiptis reikia į „Sodrą“.

RIBOJIMAI. Darbo kodeksas numato kai kurių darbuotojų apsaugą nuo atleidimo, kurios rekomenduojame griežtai laikytis.

Pavyzdžiui, darbo sutartis darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės negali būti nutraukta su darbuotoju, auginančiu vaiką iki 3 metų.

Negalima inicijuoti darbo sutarties nutraukimo su nėščia darbuotoja iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai, taip pat negalima įspėti nėščios darbuotojos apie atleidimą iki kūdikiui sukaks keturi mėnesiai. 
Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Aktualijos

nuotrauka
2020-04-03 12:44
Nuo šiandien sunkumų dėl COVID-19 patiriantys smulkiojo ir vidutinio verslo atstovai gali teikti paraiškas INVEGAI dėl atidėtų paskolų ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimų palūkanų kompensavimo. Finansų įstaigai atidėjus paskolos ar finansinės nuomos (lizingo) mokėjimą, paskolų gavėjams bus kompe...
nuotrauka
2020-04-03 11:49
Artimiausiu metu stebėsime, kaip pasaulyje siaučianti koronaviruso pandemija pamažu keičia ne tik ekonominę situaciją, bet ir socialinius mūsų įpročius, taip pat ir nekilnojamojo turto (NT) rinką. Ekspertai aptaria jau pastebimas tendencijas ir apžvelgia NT situaciją Baltijos šalyse bei Ukrainoje – ...
nuotrauka
2020-04-03 08:39
Ekonominės krizės reikėjo tikėtis, nes jos kartojasi kas 10–12 metų. Tad ir ši krizė ne pirma ir ne paskutinė. Tačiau tai, kas buvo blogai, žmogus linkęs pamiršti. Krizių žmonijos istorijoje būta ir žiauresnių, kai ligų protrūkis sutapdavo su nederliaus metais.
nuotrauka
2020-04-03 08:25
Vilniaus miesto savivaldybė grįžta prie visam miestui svarbios užduoties – Sapiegų parko atnaujinimo. Siekdama išrinkti geriausią sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, savivaldybė inicijavo Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dal...
nuotrauka
2020-04-03 07:48
10 tūkst. eurų. Tiek COVID-19 pasekmių mažinimo fondui paaukojo bendrovė „Alvora“. Kaip sako įmonės akcininkas Nikolaj Kolesnik, visi įmonės darbuotojai bent kol kas yra sveiki, o auka yra būdas padėti tiems, kam pagalbos šiuo metu reikia labiausiai.
nuotrauka
2020-04-02 16:24
Seimui antradienį, kovo 30 d., atidėjus sprendimus dėl subsidijų darbo užmokesčiui prastovos metu ir kriterijų dirbantiems savarankiškai, darbdaviai ir dirbantys savarankiškai toliau kviečiami dėl pagalbos iš valstybės į Užimtumo tarnybą kreiptis nuo balandžio 5 dienos.
nuotrauka
2020-04-02 15:44
Dėl koronaviruso Lietuvoje paskelbus karantiną, statybų sektorius susiduria su iššūkiais – statybinių medžiagų vėlavimu, darbo jėgos iš užsienio pasitraukimu, vietinių darbuotojų saugumo užtikrinimu ir, svarbiausia, užsakymų krepšelio mažėjimu.
nuotrauka
2020-04-02 15:15
Vyriausybė ir INVEGA šią savaitę pristatė priemonių paketą, kuris padės įmonėms spręsti likvidumo ir finansines problemas, kylančias dėl COVID-19. Viena jų – paskolų garantijos per INVEGA. Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) teigia, kad Vyriausybės siūloma paramos schema verslui turi geresnę alte...
nuotrauka
2020-04-02 12:48
Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plane numatytos mokestinės (mokesčių administravimo) paramos priemonės sunkumus dėl koronaviruso patiriantiems mokesčių mokėtojams.
nuotrauka
2020-04-01 15:44
Siekdama mažinti pandemijos COVID-19 padarinius ekonomikai, užtikrinti Lietuvoje veikiančių bendrovių likvidumą ir skatinti verslo plėtrą, Vyriausybė šiandien, balandžio 1 d., nusprendė įsteigti fondą, skirtą investuoti į sunkumus dėl COVID-19 patiriantį verslą.
nuotrauka
2020-04-01 13:28
Aplinkos ministerija inicijavo teisės aktų pakeitimus, skirtus statybos sektoriui prisitaikyti prie karantino, paskelbto šalyje dėl koronaviruso plitimo grėsmės, sąlygų, ir išplatino parengtas rekomendacijas visuomenei ir skirtinguose sektoriuose veikiantiems subjektams, ypač skatindama naudotis šiu...
nuotrauka
2020-04-01 13:17
Dėl COVID-19 plėtros sukeltų ekonominių ir finansinių iššūkių, įmonėms tenka priimti įvairius sudėtingus sprendimus. Ką daryti verslininkui, susidūrusiam su finansiniais sunkumais ir tapus nemokiu? Kaip elgtis tokiu atveju? Ar nemokumas būtinai reiškia bankrotą?
nuotrauka
2020-04-01 07:50
Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų...
nuotrauka
2020-03-31 09:25
Sąvoka „ūkio subjektai, kurių pajėgumais remiamasi“ Viešųjų pirkimų įstatyme atsirado 2017 metais, tačiau praėjus beveik 3 metams, vis dar dažnai ji yra klaidingai traktuojama, painiojama su „subrangovo“ sąvoka, primena Viešųjų pirkimų tarnyba.
nuotrauka
2020-03-31 09:13
Ekonominių vertinimų rodiklis, t. y. bendras ekonomikos dalyvių – gamintojų, vartotojų ir investuotojų – pasitikėjimas Lietuvos ekonomika, 2020 m. kovą, palyginti su vasariu, sumažėjo 7 procentiniais punktais ir sudarė 1 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam įtakos turėjo susidarius...
nuotrauka
2020-03-31 07:41
Šiuolaikiškas ir funkcionalus požiūris į profesinį mokymą atveria naujas galimybes siekiantiems įgyti paklausią profesiją. Darbo rinkos poreikius nuspėjantys profesinio mokymo centrai žengia koja kojon su permainom ir „rytojaus“ specialistus darbdaviui gali pasiūlyti jau šiandien.
nuotrauka
2020-03-30 15:41
Darbdaviams, kurių ūkinė veikla dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino turi būti stabdyta, sudaryta galimybė nuomoti savo darbuotojus gaunant laikinojo įdarbinimo įmonės statusą.
nuotrauka
2020-03-30 15:36
Lietuvoje sparčiai augant bedarbių skaičiui, Vyriausybė skubos tvarka priėmė sprendimą dėl sąlygų paprastinimo darbdaviams „nuomotis“ darbuotojus iš įmonių, kurios dėl paskelbto karantino savo veiklą privalėjo sustabdyti.
nuotrauka
2020-03-30 14:04
Lietuvos statybos įmonės vis dar stengiasi neprarasti optimizmo, tačiau jau ruošiasi blogiausiam scenarijui. Statybos sektorius, sudarantis beveik 10% šalies BVP, nuo karantino paskelbimo pradžios susiduria su iššūkiais tiekimo grandinėje, jaučia grėsmę dėl pasirašytų sutarčių įgyvendinimo ir laukia...
nuotrauka
2020-03-30 13:39
KLAUSIMAS. Kaimo vietovėje yra 50 aru namų valdos sklypas. Skaitytojas teiraujasi, kokiomis sąlygomis gali statyti pagalbines (be komunikacijų) 40 kv. m patalpas, kurių aukštis – apie 3,5 m. Ar reikia leidimų?

Statybunaujienos.lt » Aktualijos