2024 kovo 29 d. penktadienis, 16:27
Reklama  |  facebook

Kaip pakeisti būstą, jo nesugriaunant ir neįveisiant pelėsio Fotogalerija Video

Genė DRUNGILIENĖ      2014-05-01 08:57
Kai žinai, kokiame būste gyveni, suvoki, ką reikia keisti. Diskusijoje „Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?“ atnaujinimo galimybės ir buvo aptariamos, su sveikatos ir statybų, statybininkių medžiagų specialistais išsiaiškinus, kas ir koks yra senas būstas, kaip jis veikia žmogaus fizinę ir psichinę sveikatą.
nuotrauka
Giedrius ŠIUPŠINSKAS pastebėjo, kad pirmiausia reikia kalbėti apie žmogų, nes paprastai pirmiausia klausiama – kiek tai man kainuos, kada atsipirks. Artūro Čimieliaus nuotr.


Minimos įmonės
Paroc, UAB
Ranga, UAB
CPO LT, VŠĮ
Architektūros linija, Lietuvos ir Suomijos UAB,
VILNIUS TECH Statybos fakultetas,
TENKO Baltic, UAB
Trečioji diskusijos apie renovaciją dalis buvo skirta pasiūlyti sprendimus.

Kuomet pertvarų griovimas gali baigtis griūtimi

Kaip sakė vienas iš diskusijos dalyvių architektas prof. Gintaras Čaikauskas, visų gyvenimo problemų neįmanoma katalogizuoti, kaip tai yra padaryta CPO kataloge, kur siūlomos visos šiuo metu naudojamos priemonės renovuojant daugiabučius namus.

G. Čaikauskas nuogąstauja, kad šalia visų problemų gali atsirasti ir estetinių problemų, kuomet kiekvienas užsakovas imsis fasadą daryti pagal savo supratimą ir žemiausią kainą.

„Vienas iš labiausiai matomų ir neišvengiamai spręstinų esminių klausimų – bendras kvartalų ir mikrorajonų estetinis vaizdas, siekiant išvengti vizualaus aplinkos sudarkymo bei galutinio šių rajonų nekilnojamojo turto vertės devalvavimo“, – kalbėjo architektas. Tačiau šį procesą, kaip sakė aplinkos viceministrė Daiva Matonienė, kontroliuoja savivaldybės vyriausiasis architektas, kuris derina spalvinę kvartalo visumą.

Kalbėdamas apie gyventojų savavališkas pertvarkas savo butuose, G. Čaikauskas perspėjo negudrauti plečiant buto erdves surenkamuose stambiapaneliniuose blokų namuose, nes pajudinus vieną bloką, gali suirti visa sistema. Jeigu taip padarys vienas, namas nesugrius, bet jeigu griauti ims keli gyventojai, gali netikėtai atsirasti „perforuoto popieriaus lapo“ efektas ir įtrūkti susilpnėjusios pastato konstrukcijos. Reikia klausti profesionalų kertant angas laikančiose sienose, apjungiant vonios kambarį su tualeto patalpa, balkono erdvę prijungiant prie buto, kai mušama išorinė siena.

„Tautos fantazija neribota, net architektai kitą sykį nedrįsta taip galvoti“, – dalijosi G. Čaikauskas. Tokios pertvarkos gali baigtis liūdnai.

Kaip sakė VGTU Statybos fakulteto Architektūros inžinerijos katedros habil. dr. prof. Josifas PARASONIS, techniškai yra įmanoma viskas, bet projektai turi būti derinami. Stambiaplokščiai namai nėra patys prasčiausi, jie yra pasenę morališkai, bet pakankamai patvarūs, tikino jis. Profesorius pasakojo atvejį, kuomet Rusijoje, Kaliningrade, viename name įvykus sprogimui buvo tiesiog išplėšta namo dalis, kampas, tačiau kiti 5 aukštų namo aukštai atlaikė – namas nesugriuvo.

Pagrindinės laikančiosios stambiaplokščių namų konstrukcijos, dėl ko gali namas subyrėti, yra mažiausiai nusidėvėjusios. Tokiuose namuose yra kitokių dalykų, kur reikia valstybės paramos, nes žmonės patys jų paprastai netvarko. Tai balkonai, parapetai, stogeliai – ten yra fiksuojamas didesnis susidėvėjimas, reikia renovuoti organizuotai, nes valstybei, anot profesoriaus, piliečių galvos turi būti svarbios.

Kaip neįsileisti garsų...

Valdant garsą Lietuvos specialistai neturi didesnės patirties. Šios problemos kamuoja ir senų, ir naujų namų gyventojus. Kad reikalavimų garsą sulaikyti nebuvo, anot prof. R. Bliūdžiaus, pasakyti negalima. Grindyse buvo tam tikros medžiagos, kurios slopino smūginį garsą. Jei apačioje gyvenantiems žmonėms gyvenimas pasidarė neįmanomas, tai reiškia, kad buto savininkai išlupo visas buvusias medžiagas ir tiesiai ant betono suklijavo parketlentes. Pats „linksmiausias“ dalykas senuose butuose buvo vadinamosios rozetės dėžutė. Kadangi nebuvo gerų grąžtų, tai kiaurymės šioms dėžutėms būdavo įrengiamos tiesiog gamykloje, kiaurai per visą sieną, taip sukuriant puikų ryšio kanalą.

Sudėtingiausia yra sienų izoliacija, nes žmonės taupo plotą – izoliacinės medžiagos yra apie 8 cm storio. Tačiau net ir apsisprendus prarasti ploto mainais už tylesnį gyvenimą, situacija nelabai keičiasi, nes tai turėtų daryti tas, kuris gyvena triukšmingai. Kai triukšmadarys kaimynas izoliuos sienas, daugiau naudos garsą sukeliančių medžiagų, šalia gyvenantiems tikrai bus tyliau, bet paprastai esama priešingai.

„Paprastai kalbant, yra vienas toks geras būdas, tai įrengti prie vidinių sienų drabužines“, – sakė R. Bliūdžius. Nes drabužiai sugeria garsus. Anot profesoriaus, apsisaugoti nuo garsų galima, bet tam reikia žinių, papildomų lėšų ir būti pasirengusiam sumažinti plotą. O pats blogiausias dalykas – garsai, ateinantys per virtuvę. Norint juos izoliuoti, reikia ardyti brangią virtuvės įrangą, kurios į tą pačią vietą dažnai ir nebeįstumsi. Todėl žmonės linkę kentėti nepatogumus dėl garsų, bet kad tik nereikėtų keisti ir griauti sumontuotos įrangos, baldų.

...ir sulaikyti šilumą

Bendrovė „Paroc“ sukūrė daugelį pilotinių projektų, kur demonstruojamos energinio efektyvumo galimybės, nelaukiant renovacijos. Šiltinimo sprendimus galima suskirstyti į vėdinamas ir nevėdinamas atitvaras – sprendiniai yra parengti. Tačiau atitvarų apšiltinimas – nėra panacėja, pastebėjo A. Endriukaitytė. Situaciją keičia šalčio tilteliai – tos vietos, pro kurias ateina šaltis – cokolis, stogo ir sienos mazgas, lango, durų įstatymo mazgas. A. Endriukaitytė apgailestavo dėl situacijos, kuomet vykdant renovaciją, paliekami, pavyzdžiui, seniai įsigyti langai, kuriuos savininkai rinkosi ne pagal kokybę, o pagal kainą ir spalvą.

Daugiabutis tampa margučiu su įvairiausiais langais, kurie sudėti ne į šiltinimo sluoksnį, o paliekami betoniniame sluoksnyje, ko iš tiesų negalėtų būti vykdant renovaciją.

Balkonai, kitos išsikišančios dalys, kurios kerta pastato sieną, yra paliekamos bet kaip. Ir neretai dėl to, kad neleidžia patys gyventojai. Jie įsitikinę, kad užtenka apšiltinti vien sienas. Galima sutaupyti visur, bet sutaupyti gali tas, kuris išmano, akcentavo A. Endriukaitytė, kviesdama konsultuotis su specialistais.

„Paroc“ atstovė akcentavo izoliacinių medžiagų saugumą gaisro atveju.

„Būkit labai atsargūs su degiomis izoliacinėmis medžiagomis, – sakė ji. – Jeigu prieš 25 – 30 metų ugnies išplitimo laikas buvo apie 15 minučių, dabar tai yra 3 minutės.“ Pusė mirčių ištinka ne sudegus, o nuo dūmų.

Sveikas, pelėsi, už didelius pinigus

Mindaugas BUDRYS, vėdinimo sistemų įrengimo specialistas (TENKO Baltic), sako, kad gyventojai labai dažnai stebisi, kam iš viso reikia ventiliacijos. Kitas klausimas būna – ar atsipirks? Specialistai paprastai pataria skaičiuoti sąnaudas remontui, jeigu nebus tinkamos ventiliacijos. „Jeigu įdėsime netinkamus įrenginius, tai vis tiek teks atidaryti langą“, – sakė M. Budrys.

VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Pastatų energetikos katedros dr. doc. Giedrius ŠIUPŠINSKAS pastebėjo, kad pirmiausia reikia kalbėti apie žmogų, nes paprastai pirmiausia klausiama – kiek tai man kainuos, kada atsipirks. Nors pirkdamas automobilį, pildamas tepalus, jis apie atsipirkimą paprastai neklausia.

„Ar apsimoka gyventi, ar atsiperka gyvenimas? Ar norite gyventi pastate, užsitikrinę normalias gyvenimo sąlygas, ar norite gyventi sename būste, bet sutaupyti pinigų vaistams?“ – klausė jis, primindamas, kad per 20 metų buvo nuolat kalbama apie pinigus, o ne apie žmogų.

Vėdinimas modernizuojant pastatus yra paskutinėje vietoje, nes tai yra nemenkos investicijos. Renovuotuose namuose yra per didelė CO2 koncentracija, tad nuolat yra nuodijamas organizmas. Sprendimų, atgaunant šilumą ir patiekiant šviežio oro, yra, bet bėda ta, kad Lietuvoje tų sprendimų niekas neįgyvendino, o jei ir yra, mokslininkai apie juos nežino, nes neprileidžiami, ir negali pasidalinti su žmonėmis, kuris sprendimas yra efektyvus, sakė G. Šiupšinskas.

Ekspertai padėtų sutaupyti

Arvidas JUOZAITIS, UAB „Ranga“ generalinis direktorius, į diskusiją atvykusiems bendrijų pirmininkams patarė prieš imantis renovacijos labai gerai ištyrinėti savo namą, nes tipiniai projektai – nėra pats geriausias ir patikimiausias dalykas.

„Nepagailėkit pinigų ekspertui, kad jis spręstų kiekvieno pastato problemas individualiai“, – sakė pašnekovas.

Taupymo būdų yra įvairių. Projektuotojai dažniausiai nurodo stogo dangai naudoti du sluoksnius prilydomos dangos. Renovuojant standartinį 800 kv. m namą galima sutaupyti apie 16 tūkst. litų be jokio kokybės pabloginimo. Tam reikia tik samdyti aukštesnės kvalifikacijos darbuotojus, kurie tą pačią kokybę įgyvendintų stogą renovuodami ne dviem, o vienu prilydomos dangos sluoksniu.

Lietuvoje paprastai renovacija yra suvokiama tik kaip energinis naudingumas, o ne žmogus, jo sveikata, pastebėjo Daiva MATONIENĖ, aplinkos viceministrė. Išklausiusi diskusijos dalyvių – specialistų ir akademinės bendruomenės narių, ji pakvietė dalintis savo pastebėjimais ir pasiūlymais su ministerija, kuri yra pasirengusi diskutuoti ir ieškoti tinkamiausių sprendimų.

Viceministrė pritarė minčiai, kad žmones reikia šviesti, jiems aiškinti, nes sprendimus priima jie, o ne ministerija ar specialistai. Žmogus turi suvokti, kodėl ir ko jam reikia.
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

Diskusija "Kaip seną būstą paversti šiuolaikišku?"




Diskusijos

nuotrauka
2023-10-20 11:11
Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos (LNTPA) valdybos ir Lietuvos architektų rūmų (LAR) tarybos narių susitikime buvo sutarta apjungti organizacijų jėgas siekiant realių pokyčių valstybės teisėkūriniuose procesuose.
nuotrauka
2023-09-12 15:56
Profesinės statybos inžinierių asociacijos paskelbė apklausą, skirtą visiems inžinieriaus profesijos atstovams, ir kviečia anonimiškai išsakyti savo nuomonę apie profesinę savivaldą ir jos principus.
nuotrauka
2021-02-25 16:13
Vyriausybės, savivaldos, NT vystytojų, statybininkų, architektų, inžinierių bei verslo atstovai sutaria, kad toliau stringant renovacijos programai, o statybų sektoriui susiduriant su našumo problema, būtini reglamentavimo pokyčiai. Išeitis matoma Europos Sąjungos žaliajame kurse ir tvarių statybini...
nuotrauka
2020-05-04 13:37
Kiekviena krizė atveria ir galimybių langą, o Lietuva gali suskubti jį išnaudoti tam, kad įgyvendintų pokyčius, reikalingus šalies klestėjimui, įsitikinę Lietuvos ekonomikos, verslo, pramonės, politikos, mokslo bei kultūros atstovai.
nuotrauka
2019-07-10 15:41
Daugiau kaip šimtmetį Vilniaus centre veikęs Lukiškių kalėjimas uždarytas. Kas galėtų jame įsikurti, kokias veiklas būtų galima plėtoti šiame specifiniame, kultūros paveldo statusą turinčiame komplekse? Apie tai buvo kalbama čia vykusioje diskusijoje, kurioje dalyvavo valstybės institucijų, Vilniaus...
nuotrauka
2019-02-18 15:00
„Britų patirtis rodo, kad norint sėkmingai įdiegti skaitmeninės statybos standartą reikia pasirūpinti ne tik įranga, technologijomis, įstatymine baze, bet ir paruošti žmones, įrodyti jiems viso to naudą“, – Kauno technologijos universiteto (KTU) „Išmaniųjų miestų ir infrastruktūros centro“ atidarymo...
nuotrauka
2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai...
nuotrauka
2018-11-28 15:59
Vakar (11 27) Kaune vyko viešojo ir privataus sektoriaus diskusija „Atsparumo korupcijai užtikrinimas vykdant ūkio subjektų priežiūrą statybos srityje“. Diskusiją inicijavo Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT).
nuotrauka
2018-11-19 17:26
Lietuvos architektų rūmai (toliau – Rūmai) surengė viešą diskusiją Architektūros įstatymo įsigaliojimo metinėms pažymėti. Į ją susirinko įvairių organizacijų – bendruomenių, savivaldybės, Seimo, investuotojų, Architektų sąjungos ir rūmų – atstovai. Kaip pažymėjo Rūmų pirmininkė Daiva Veličkaitė, šio...
nuotrauka
2016-11-14 10:55
Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?
nuotrauka
2016-05-01 09:17,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – stipriai išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai reprezentuoti įmonę“, – statybų ir remonto parodoje „RESTA“ pradė...
nuotrauka
2016-04-29 20:30,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
It nulietas ant kūno gulantis kostiumas, brangūs aksesuarai, nuoširdus bendravimas ir paprastumas – kai viskas prasideda nuo tokio pirmojo įspūdžio, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai...
nuotrauka
2016-04-21 06:30
Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta pasiekti. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarast...
nuotrauka
2016-01-13 15:00
Antrojoje straipsnio „Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis“ dalyje tęsiame pirmojoje dalyje pradėtą diskusiją apie korozijos sukeltus nuostolius, žalą, kuri Lietuvos ūkiui sudaro 984 mln. € kasmet. Tai tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai, Tarptautinės korozijos organizacijos ...
nuotrauka
2015-12-21 06:01
Nieko nenustebinsime, pasakę, kad metalas, plienas rūdija visur ir visada, – net esantis betone, o ypač sparčiai – atviroje atmosferoje ar vandenyje. Gelbsti, bet tik laikinai, įvairios antikorozinės dangos. Ir daug kas žino, jog sąlygos korozijai kasmet tik stiprėja, nes rūgštėja lietūs, vis stipri...
nuotrauka
2015-11-25 14:36
Šiuo metu portalo www.statybunaujienos.lt redakcijoje vyksta VšĮ „Propagandos ministerija“ organizuota diskusija „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“.
nuotrauka
2015-05-27 18:42
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, adm...
nuotrauka
2015-04-02 08:29
Baigiantis diskusijai „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“ vilnietė Viktorija nusprendė, kad koreguos savo svajonių namo projektą – statys 80 kv. m mažesnį, negu buvo sugalvojusi su savo šeima.
nuotrauka
2015-03-29 22:35
Pirmą namą reikia nugriauti, antrą parduoti, trečiame gali gyventi pats. Šį mitą nuvainikuoja specialistai, primindami, kad nesame tokie turtingai, kad statytume blogus namus, o tuolab – griautume. Diskusijoje „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“, kurią organizavo portalas ww...
nuotrauka
2015-03-25 11:04
Diskusijos „Kaip pastatyti taupų namą“ dalyviai aiškinosi, kaip, naudojant silikatinius blokelius, pastatyti namą šeimai – kad jis būtų ne tik stilingas, jaukus, bet ir taupytų šilumą.

Statybunaujienos.lt » Diskusijos