Iš vienos pusės, pagal Užsieniečių teisinės padėties įstatymą su biometriniu pasu ar Šengeno C viza atvykęs į Lietuvą trečiosios šalies pilietis, kurio profesija įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą (pvz., betonuotojas, apdailininkas, suvirintojas, mėsininkas ir kt.), kol neišnaudota kvota, gali įsidarbinti Lietuvos įmonėje be leidimo dirbti. Toks užsieniečio darbas gali trūkti 90 kalendorinių dienų, vėliau reikia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.

Iš kitos pusės, toks iš pirmo žvilgsnio legalus užsieniečio įdarbinimas karantino metu gali nemažai kainuoti Lietuvos darbdaviui.

Paskutiniu metu tenka stebėti situaciją, kai Lietuvos darbdavys sąžiningai patikrina atvykusio užsieniečio kvalifikacijos dokumentus, pasą, sudaro darbo sutartį su darbuotoju, praneša Sodrai ir moka mokesčius. Praėjus 90 dienų, užsienietis kreipiasi į Migracijos įstaigą ir prašo jam išduoti leidimą laikinai gyventi, kad jis galėtų tęsti pradėtą darbą Lietuvos įmonėje. Migracijos departamentas iš užsieniečio dokumentų nepriima, leidimo laikinai gyventi neišduoda, grasina iškviesti Pasienio tarnybą bei praneša Valstybinei darbo inspekcijai, kuri darbdaviui (ne užsieniečiui!) skiria baudą už nelegalų darbą. Darbdavys nesupranta, kodėl užsieniečio darbas yra nelegalus? Juk jis teisėtai vadovavosi Užsieniečių teisinės padėties įstatymu, kuriame numatyta, jog trečiųjų šalių piliečiai, kurių profesija patenka į Trūkstamų profesijų sąrašą ir nėra išnaudota kvota, gali dirbti Lietuvoje be leidimo laikinai gyventi, nacionalinės D vizos ir leidimo dirbti, jeigu toks darbas neviršija 90 kalendorinių dienų.

Argumentacija tokia: pagal Vyriausybės nutarimą „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ užsienietis, atvykęs į Lietuvą su biometriniu pasu ar Šengeno C viza, laikomas neteisėtai atvykusiu.

Užsienietis karantino metu gali atvykti tik tada, jeigu turi nacionalinę D vizą, leidimą gyventi ar specialų atitinkamos srities Ministro leidimą. Kaip žinia, iš neteisės teisė neatsiranda (ex in juria non oritur jus), todėl iš neteisėto užsieniečių atvykimo jokie darbdavio teisėti lūkesčiai dėl legalaus darbo negali susiformuoti.

Darbdavys, gavęs baudą, šokiruotas: jam ir taip sunku išsilaikyti rinkoje karantino metu, tačiau baudą sumoka. Po kelių dienų darbdavys sulaukia dar vieno „siurprizo“: paaiškėja, kad įmonė negali metus laiko įdarbinti net ir teisėtai į Lietuvą atvykusių užsieniečių, negali dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, negali gauti valstybės subsidijų. Tai nelegalaus darbo pasekmė, nors pati bauda už nelegalų darbą yra sumokėta. Tokios pasekmės yra ypač griežtos, net ir stambiam verslui.

Kokia išeitis? Išeities nėra.

Užsieniečių įdarbinimas karantino sąlygomis tampa rimtu išbandymu Lietuvos verslui: darbdavys faktiškai turi vykdyti Pasienio tarnybos funkcijas (tikrinti, ar užsienietis atvyko legaliai ar nelegaliai), puikiai išmanyti Užsieniečių teisinės padėties įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatas, žinoti, kaip taisyklingai įstatymus taikyti skirtingu periodu, skaičiuoti ir tikrinti užsieniečio išbūtas dienas Šengeno erdvėje, tikrinti darbuotojų kvalifikaciją ir darbo patirtį. Pabrėžtina, kad per kitas ES šalis (Lenkiją, Latviją, Vengriją) atvykę trečiųjų šalių piliečiai (Ukrainos, Baltarusijos piliečiai be nacionalinės D vizos), taip pat laikomi nelegaliai atvykusiais į Lietuvą karantino metu, todėl jų įdarbinimas Lietuvoje gali būti laikomas neteisėtu.

Lietuvos darbdaviams karantino sąlygomis rekomenduojama užsienietį įdarbinti pas konkretų Lietuvos darbdavį tik po to, kai jis gauna nacionalinę D vizą ar leidimą laikinai gyventi – nesvarbu, ar tokio užsieniečio profesija patenka į Trūkstamų profesijų sąrašą, o užsienietis atvyko į Lietuvą su biometriniu pasu ar Šengeno C viza.