2022 rugpjūčio 16 d. antradienis, 19:29
Reklama  |  facebook

KTU mokslininkai ištyrė Lietuvos įmonių finansinį atsparumą ekonominiam COVID-19 šokui

2020-12-14 11:26
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto (KTU EVF) mokslininkų grupė palygino pandemijos sukeltą ekonominį šoką su kitomis finansinėmis-ekonominėmis krizėmis, tarp jų – ir su 2008 m. pasauline finansų krize. Šis tyrimas leido detaliau identifikuoti krizės specifiškumą.
nuotrauka
Portalo Statybunaujienos.lt nuotr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,
Lietuvos statistikos departamentas,
KTU EVF mokslininkų grupė, vadovaujama profesoriaus Ryčio Krušinsko ir sudaryta iš Rasos Norvaišienės, Jurgitos Stankevičienės, Jurgitos Bruneckienės, Jono Rapsikevičiaus ir Ramintos Benetytės, tyrime „Lietuvos įmonių finansinio atsparumo ekonominiam COVID – 19 šokui ir skirtingų ekonominių veiklų nuostolių vertinimas“ išanalizavo šalies įmonių ketvirtinius finansinius duomenis.

Leido įžvelgti paraleles

Kaip rašoma KTU pranešime, mokslininkai rėmėsi Lietuvos statistikos departamento 2005 m. I ketv. – 2020 m. II ketv. duomenimis, o tyrimo metu atlikti skirtingi analizės pjūviai, kurie leido įžvelgti į kaitos tendencijas ne tik visu vertinimo laikotarpiu, tačiau ir atskirai išskiriant ekonominio šoko laikotarpį 2008 - 2009 m. bei paskutiniuoju vertinimo laikotarpiu bendrus rezultatus koregavusias tendencijas. 

KTU nuotraukoje – 
prof. Rytis Krušinskas

Pasak tyrėjų, tyrimų, susijusių su pandemijos sukeltos krizės poveikiu įmonių finansams, kol kas yra nedaug. Viena iš priežasčių tokiai situacijai – ribotas prieinamumas prie įmonių finansinių duomenų, kadangi pastarieji apibendrinti ir teikiami tik tam tikru periodiškumu.

Pasaulyje tyrėjams greičiausiai prieinami yra biržos bendrovių finansiniai rezultatai, todėl anksčiausiai galima analizuoti pandemijos poveikį būtent joms, jų finansinei būklei, akcijų kainoms.

Visgi, Lietuvos atveju, biržos bendrovių imtis yra santykinai nedidelė, o pačios įmonės savo veiklos dydžiu tik sąlyginai atspindi bendrąją Lietuvos situaciją. Taip pat pandemijos sukelto ekonominio šoko palyginimas su kitomis finansinėmis-ekonominėmis krizėmis (dažniausiai su 2008 m. pasauline finansų krize) leidžia ieškoti tam tikrų paralelių, geriau pažinti reiškinį, identifikuoti krizės specifiškumą, mokytis ateičiai.

Tyrimuose, kurie analizuoja trumpalaikių krizių poveikį, (pandemija taip pat laikytina trumpalaike krize) dėmesys yra skiriamas pelningumui bei jo pokyčiams, tačiau daugiausiai koncentruojamasi į gerokai svarbesnį tokiam laikmečiui aspektą – likvidumą ir jo pokyčius trumpuoju laikotarpiu. O likvidumo vertinimas apima ir tokius dalykus, kaip pajamų mažėjimo tempai, einamosios išlaidos, ištekliai, būtini likvidumo problemos sprendimui, prieinamumas, valstybės siūloma pagalba.

Smuko apgyvendinimas, kilo NT operacijos

Per pastaruosius 15 metų, kaip rašoma pranešime, Lietuvoje vidutinis veiklos pelningumas pagal visas ekonominės veiklos rūšis ir sukuriamą bendrą rezultatą siekė 4,95 proc. 

Pasak mokslininkų, tenka pripažinti, kad ši reikšmė yra labai priklausanti nuo dominuojančių sektorių svorių skaičiavimuose. Įprasta, kad tokiuose sektoriuose veiklos pelningumas yra santykinai mažesnis už bendrą vidurį: didmeninė ir mažmeninė prekyba (3,27 proc.); statyba (3,54 proc.) ar elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimas (3,15 proc.).

Šie pelningumo rodikliai keletu kartų skyrėsi, lyginant su aukščiausius rezultatus rodžiusiomis ekonominėmis veiklos rūšimis: nekilnojamojo turto operacijos (23,37 proc.); informacija ir ryšiai (12,47 proc.); kasyba ir karjerų eksploatavimas (14,29 proc.).

Pabandžius tą patį veiklos pelningumą analizuoti 2008 – 2009 m. laikotarpiu, gauti rezultatai atspindėjo kiek kitokias tendencijas su kaip kuriomis reikšmių korekcijomis.

Vidutinis veiklos pelningumas per visas ekonominės veiklos rūšis siekė beveik per pus mažiau – 2,90 proc. Žemiausi rezultatai buvo gauti analizuojant elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimo (- 4,75 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (-3,06 proc.) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (-0,75 proc.) veiklas. 

1 pav. Veiklos pelningumas

Tuo tarpu 2008–2009 m. kriziniu laikotarpiu geriausius veiklos pelningumo rezultatus demonstravo nekilnojamojo turto operacijų (16,04 proc.), kasybos ir karjerų eksploatavimo (12,96 proc.), informacijos ir ryšių (12,04 proc.) ekonominės veiklos. 

Ir nors 2020 m. II ketv. bendri įmonių veiklos pelningumo rezultatai karantino laikotarpiu yra gan neblogi, dalijasi KTU, – veiklos pelningumas šį ketvirtį siekė 6,08 proc., nuostolį ir žemiausius rezultatus rodė apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (-10,21 proc.), meninės, pramoginės ir poilsio organizavimo (-3,34 proc.) bei žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (-0,18 proc.) veiklos, o aukščiausius rezultatus – nekilnojamojo turto operacijų veikla (26,83 proc.).

Tad veiklos pelningumo atžvilgiu, tarp abiejų krizinių laikotarpių galima įžvelgti panašumų, tiek neigiamai, tiek ir teigiamai įtakojančių atitinkamas ekonomines veiklas. Be abejonės, 2020 m. rezultatams, kurie vis dar yra santykinai negausūs, įtakos gali daryti ir prieš tai keletą laikotarpių gerėjusi ekonominė būklė šalyje, ketvirtinių duomenų sezoniškumas.

Išmokome praėjusios krizės pamokas

Analizuojant įmonių einamąjį likvidumą (galimybes trumpalaikiu turtu padengti trumpalaikius įsipareigojimus) 2020 m. II ketv. šis rodiklis siekė saugią 1,65 ribą. 

Jeigu vertinti pastarųjų 15 metų visų ekonominių veiklų šalies rodiklio vidutinę reikšmę, ji buvo 1,52 , o kriziniu 2008 – 2009 m. laikotarpiu – 1,47. Aukščiausios šio rodiklio reikšmės COVID-19 pandemijos karantino metu siekė 2,08 – 2,35 ribas, tokiuose sektoriuose kaip miškininkystės ir žuvininkystės, statybos, kasybos ir karjerų eksploatavimo, o žemiausios - elektros, dujų, garo tiekimas ir oro kondicionavimo, administracinėje ir aptarnavimo veiklose (1,09 – 1,11). O tuo tarpu 2008 – 2009 m. labiausiai pažeidžiamos ir šio rodiklio atžvilgiu buvo meninė, pramoginė ir poilsio organizavimo (0,84) bei apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų (0,96) veiklos.

Visgi, ką parodė absoliutaus likvidumo (skaičiuojamo pinigų ir jų ekvivalentų sumą dalinant iš trumpalaikių įsipareigojimų) rodiklio analizė – COVID-19 pandemijos akivaizdoje įmonės buvo linkusios kaupti grynuosius pinigus. 

Galbūt tai buvo pamokos iš ankstesnių patirčių, galbūt trumpalaikis efektas tikintis greito išėjimo iš pandemijos, tačiau absoliutaus likvidumo rodiklio apibendrinta vidutinė reikšmė Lietuvoje 2020 II ketv. pagal visas ekonominės veiklos rūšis siekė 0,39, kai tuo tarpu 2008 – 2009 m. tik 0,13.

Tuo tarpu šis rodiklis viršijo „1” ribą 2020 II ketv. ir toje pačioje meninėje, pramoginėje ir poilsio organizavimo (1,09) ir švietimo (1,14) veiklose. Artimas „1” buvo žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo (0,98), bei miškininkystės ir žuvininkystės (0,92) veiklose. O tuo tarpu palyginimui: didmeninės ir mažmeninės prekybos veikloje siekė 0,24, o apdirbamojoje gamyboje – 0,47. 

Ryškių pokyčių nėra

Lyginant 2008 – 2009 m. krizę ir 2020 m. II ketv. duomenis, galima būtų teigti, jog pinigų apyvartos ciklai įmonėse bendrai Lietuvoje ilgėjo nuo 42 iki 47 dienų.

Be jokios abejonės, skirtinguose sektoriuose ši kaita buvo kitokia, tačiau pvz. apdirbamojoje gamyboje 2008 – 2009 m. rodiklis siekė 42 dienas, tuo tarpu 2020 m. II ketv. – 59 d. Atitinakmų laikotarpių didmeninės ir mažmeninės prekybos rodikliai yra 36 d. ir 51 d., nekilnojamojo turto operacijų – 52 d. ir 95 d. 

Ryškių drastiškų pokyčių ekonominėse veiklose vertinant ir vidutinį pirkėjų skolų apmokėjimo laiką bendrai šalies mastu nėra stebima.

Šio rodiklio reikšmė 2020 m. II ketv. nedaug kinta vidutinio 40 d. laikotarpio ribose. O kai kuriuose sektoriuose COVID – 19 karantino laikotarpiu, stebimas netgi spartesnis pirkėjų skolų padengimo laikas, pvz. statybos ekonominėje veikloje pastarųjų 15 metų rodiklio vidurkis yra 84 d., 2008 – 2009 m. šis rodiklis augo iki 104 d., o 2020 m. II ketv. rodiklio reikšmė – 66 d.

2 pav. Pirkėjų skolų apmokėjimo laikas

Pandemijos įtaka – įvairialypė

Skaičiuojant įsiskolinimo koeficientą, kaip visų mokėtinų sumų ir įsipareigojimų santykį su turtu, bendrai šalies mastu per pastaruosius 15 metų jo vidurkis buvo 0,41, o kriziniais laikotarpiais nežymiai augo iki 0,43 ribos. Ir tai parodo, kad šalies įmonės sugeba rasti vidinių šaltinių nedidinant savo įsiskolinimų lygio. 

Tiesa ir tai, kad atskiruose sektoriuose per analizuotas krizes buvo priešingų tendencijų. Vėlgi, analizuojant 2008 – 2009 m. duomenis ir 2020 m. II ketv. rodiklių rezultatus, įmonės sąlyginai daugiau skolinosi ankstesnės krizės metu, kuri ir buvo savo trukme ilgesnė.

2008 – 2009 m. įsiskolinimo koeficientas siekė 0,6 – 0,69 tokiose ekonominėse veiklose kaip apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo.

O tuo tarpu 2020 m. II ketv. 0,63 riba pasiekta buvo administracinėje ir aptarnavimo veikloje, ir artimos 0,6 ribai rodiklio reikšmės buvo tose pačiose apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų, didmeninės ir mažmeninės prekybos, statybos, žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo veiklose. 

Taigi, COVID-19 įtaka įmonių finansinei būklei gana įvairialypė, tačiau didžiausią riziką pandemijos sukeltas ekonominis šokas įvairių tyrimų duomenimis kelia įmonių likvidumui, mokumui bei jų veiklos tęstinumui.

Priklauso nuo finansinio atsparumo

Be to, ši įtaka yra itin stipriai veikiama tiek galimų tolimesnės socio-ekonominės sistemos raidos scenarijų, sąlygotų pandemijos plitimo, tiek valstybių sprendimų, reaguojant į pandemijos sukeltus padarinius bei siekiant juos sušvelninti. 

Savo ruožtu, rašoma KTU pranešime, įmonių veiklos tęstinumo galimybės priklauso nuo jų finansinio atsparumo. Tad, jau dabar vertinant ir bandant numatyti, kokio mąsto bus COVID-19 pandemijos poveikis įmonių finansinei būklei, galimą įžvelgti tam tikrų panašumų su 2008 – 2009 m. krize. Visgi matosi ir išmoktos pamokos, atsargiau didinant savo skolas, akumuliuojant finansinius išteklius, padedančius trumpuoju laikotarpiu atsilaikyti ir ieškoti galimų sprendinių, jeigu poveikis bus ilgesnis.  
Statybunaujienos.lt




Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.
nuotrauka
2021-05-28 09:54
Kauno miesto taryba priėmė mokestines lengvatas orientuotas į verslus, sunkiai išgyvenančius COVID–19 pandemiją. Siekiant sušvelninti „karantininius“ padarinius mokesčiai už NT, žemės ir valstybinės žemės nuomą sumažės ketvirtadaliu, o apgyvendinimo paslaugų sektoriui – net 50 proc.
nuotrauka
2021-05-04 07:44
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki gegužės 3 d. patvirtino 104 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-04-27 14:40
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
nuotrauka
2021-04-19 10:09
Metai Vilniaus biurų rinkoje prasidėjo pozityviai – sudarytų nuomos sutarčių plotas per pirmąjį ketvirtį pasiekė 31 tūkst. kv. m. Kaip skelbiama tarptautinės nekilnojamojo turto (NT) konsultacijų bendrovės „Newsec“ parengtoje Vilniaus biurų rinkos 2021 m. I ketvirčio apžvalgoje, dėl pandemijos sukel...

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai