2023 vasario 7 d. antradienis, 1:02
Reklama  |  facebook

Prabanga, kurios negali sau leisti Lietuva

2022-02-22 06:03
Darbdaviams trūksta darbuotojų. To, atrodytų, vis didėjančio darbo jėgos deficito negali patenkinti nei universitetai, nei profesinės mokyklos. Sprendimas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, užkamšyti spragas didinant kvotas – taip pat veikiau laikinas, nei patikimas ilgalaikis sprendimas.
nuotrauka
Inga BALNANOSIENĖ, Užimtumo tarnybos direktorė


Minimos įmonės
Užimtumo tarnyba,
Pernai Lietuvoje kaip niekada iki šiol sparčiai mažėjo gyventojų, o gimimų ir mirčių santykis pasiekė naują antirekordą. Išvykstančiųjų – vėl daugiau nei grįžtančių. Bet kažkas juk turi vairuoti vilkikus, kepti duoną, slaugyti ligonius. Kur rasti galinčiųjų tai daryti?

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių nedirbančių žmonių. Gal vertėtų įsivertinti, kiek valstybė pajėgi skirti išteklių, kad šie žmonės suaktyvėtų ir taptų pilnaverčiais visuomenės nariais? Žinau, čia bus prieštaraujančių ir nusiteikusių skeptiškai, sakančių, kad nemaža jų dalis ilgą laiką nedirbo ir apskritai niekada nebedirbs. Tai – tiesa.

Tačiau yra ir kita tiesa. Reikia suprasti, kad valstybės tikslas jokiu būdu nėra įdarbinti absoliučiai visus piliečius. Pripažinkime, kad dalis žmonių yra tiesiog pasirinkę kitokį gyvenimo būdą, per ilgą laiką susiformavusi atitinkama jų elgsena, lemianti minimalius poreikius. Todėl net didžiausios pastangos ar investicijos čia vargu ar pasiteisins. Kitas reikalas yra paklausti to žmogaus, kokios pagalbos jam reikėtų? Iš ten ištrauktas kiekvienas žmogus gali pagelbėti ir kitam į save panašiam.

Noriu atkreipti dėmesį į kitą tos darbo neturinčių žmonių grupės dalį. Tuos, kurie kažko vis dėlto linkę siekti. Šia prasme 2021 metai buvo sunkūs. Viena vertus – pandemija, karantinas, suvaržymai ir nestabili ekonominė situacija. Tačiau Lietuvos valstybė ryžosi nemažą dalį finansų investuoti į žmogiškuosius išteklius. Kalbu apie nedirbančius, nesimokančius ir neaktyvius piliečius, kurie palyginti ilgą laiką nekūrė pridėtinės vertės visuomenei.

Vidutinė piliečio registracijos Užimtumo tarnyboje trukmė yra 331 diena. Tai laikas, kurį žmogus yra ekonomiškai neaktyvus, nors visą tą laiką gavo socialinę paramą, įvairias kompensacijas. Vis dėlto 8600 žmonių per tą laiką buvo perkvalifikuoti. Vieno jų perkvalifikavimas mums visiems kainavo po daugiau nei 2 tūkst. eurų, o visa programa – apie 17 milijonų eurų. Dalis klientų (18 tūkst.) gavo subsidijas darbo užmokesčiui. Iš viso šiems tikslams iš valstybės biudžeto skirta per 30 mln. eurų.

Ką reiškia šie skaičiai? Ko pasiekta? Gal tuos pinigus geriau būtų buvę skirti kitiems tikslams – ekonomikos skatinimo projektams ar panašiai? Vis dėlto tai – prasmingos ir reikšmingos investicijos, kurios jau atsiperka. Štai dar keli skaičiai. Tam, kad žmogus įsitvirtintų darbo rinkoje ir ten liktų, būtinas tam tikras pajamų pokytis. Tai ir fiksuojame. Po perkvalifikavimo tų žmonių pajamos vidutiniškai padidėjo nuo 500 iki 720 eurų. Daugiau stabilumo ir socialinių garantijų. Keičiasi ir socialinis statusas.

Tas, kuris į savo aplinką atneša daugiau pajamų, skatina ir jos narius ištrūkti iš to užburto rato, kai nesant pinigų nėra galimybių, o kai jų nėra, tai ir užsidirbti daugiau nepavyksta. Tai – paskata keisti įpročius vartojimo, mokymosi ir socialinės savivertės prasme. Visi tie, į kuriuos buvo šitaip investuota, per metus sumokėjo į biudžetą 88 milijonus eurų mokesčių. Atmetus išlaidas, vien tik grynoji pridėtinė vertė po šios iniciatyvos – 41 milijonas.

Palyginus su ankstesniais metais, tai reikšmingas pokytis. Įsitvirtino nuostata, kad žmogui reikia suteikti ne pasyvią pagalbą, o įrankius ir priemones. Gerokai daugiau jų su Užimtumo tarnybos pagalba renkasi persikvalifikavimo sistemą: profesinį mokymą, pameistrystę, kompetencijų pripažinimą. Pastarąja priemone pasinaudojo 300 žmonių. Ji kainuoja tik 200 eurų, o žmogus gauna kvalifikacijos diplomą, padedantį užsitikrinti stabilią darbo vietą ir pajamas per dvi savaites.

Dar vienas svarbus pokytis – subsidijomis darbo priemonėse buvo remiami tie, kuriems labiausiai reikėjo: vyresnio amžiaus, negalią turintieji, ilgą laiką nedirbantys žmonės. Anksčiau tose programose žmonių būdavo kelis kartus daugiau nei profesinio mokymo sistemoje, tačiau 2021 metais tai pasikeitė iš esmės, o investicija ir kryptis – pasiteisino.

Itin didelis dėmesys skirtas negalią turintiems žmonėms. Dirbant kartu su įmonėmis ir socialiniais partneriais pavyko įtraukti gerokai didesnę jų dalį ir į profesinio mokymo, ir į remiamo įdarbinimo priemones, o jų pajamos augo lygiai taip pat, kaip ir negalios neturinčių darbuotojų. Tai reiškia, kad darbo rinkoje esminis dalykas – kompetencija ir kvalifikacija. Daugiausiai parama mokymuisi pasinaudojusių žmonių pernai buvo iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių.

Įdomu ir tai, kad profesijos, kurios iki šiol buvo laikomos nepaklausiomis, susilaukė didelio dėmesio. Pavyzdžiui, siuvėjo modulinio mokymo programą rinkdavosi vos vienas kitas, o dabar ji pateko į efektyviausiųjų dešimtuką. Populiariausia buvo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa, antroje vietoje – socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa.

Tai – svarbūs poslinkiai, prisidedantys prie naujos darbo rinkos politikos formavimo. Verslo ir viešojo sektoriaus susitelkimas, vienodas požiūris į piliečių integraciją juos perkvalifikuojant, mokant, ugdant darbo vietoje. Visa tai gali kurti reikšmingą pridėtinę vertę.

2022-ieji gali tapti lūžio metais, kai vis daugiau įmonių pačios mokys darbo vietoje, kurs mokymo programas, o valstybė pertvarkys perkvalifikavimo sistemą, kad ji būtų dar efektyvesnė. Bus kviečiamos prisijungti aukštojo mokslo institucijos, bus kuriamos trumpos ir verslo poreikiams pritaikytos perkvalifikavimo programos, atsižvelgiant ir į centrų, ir į regionų poreikius. Čia galima tikėtis proveržio mokymosi visą gyvenimą segmente, nes susikaupęs tam tikrus modulius žmogus vėliau galės įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Po sėkmingo persikvalifikavimo apie 70 proc. žmonių išlieka savo darbo vietose. Taip padedami pamatai karjerai, o vėliau nebijoma ištikus pokyčiams. Visa tai didina visuomenės socialinį stabilumą ir piliečių pajamų tvarumą.

Praėjusieji metai žymėjo susitelkimo pradžią, kompetencijų ištrynimą ir bendradarbiavimą. Šiemet svarbu įtvirtinti sisteminį profesinį orientavimą. Tikslas – kad šalyje būtų kuo mažiau tokių, kurie atsiduria už švietimo sistemos ribų, o darbo rinkoje dalyvauja tik epizodiškai. Palikti šią didžiulę darbingų žmonių grupę, toliau jos egzistavimą palaikant išmokomis, yra prabanga, kurios mūsų valstybė paprasčiausiai sau negali leisti. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2023-02-06 06:11
Šiuo metu lietuviai ir latviai už turimas būsto paskolas moka didesnes palūkanų normas nei gyventojai kitose euro zonos šalyse. Tačiau už šios nepatrauklios ir daug kam klausimų keliančios statistikos slypi ir daug įdomesni bei svarbesni faktai.
nuotrauka
2023-02-03 07:10
Kėdainių tilto, per kurį dar tą pačią dieną turėjo vykti pats šalies Prezidentas, griūtis – klasikinis pavyzdys, kas atsitinka, kai formalūs reikalavimai ir vykdomi tik formaliai. Plika akimi bet kuris kėdainietis galėjo pasakyti, kad remontas – būtinas čia ir dabar. Defektus pamatė, išvadą 2022-ųjų...
nuotrauka
2023-02-03 07:04
Išankstiniais NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, metai Vilniaus ir Kauno būsto rinkose prasidėjo nuosaikiai – viso abiejuose miestuose sudaryta apie 200 sandorių. Ekspertai vertina, kad dabartinėmis aplinkybėmis kitokio rezultato tikėtis ir nebuvo galima, rinka tam ruošėsi, tačiau ...
nuotrauka
2023-02-02 08:05
2023 m. pradžia Vilniaus pirminėje būsto rinkoje iš esmės niekuo nesiskyrė nuo 2022 metų gruodžio. Sausio mėnesį sostinėje susitarta dėl 106 būstų pardavimo (144 nauji susitarimai, 38 nutraukti susitarimai). Šie skaičiai panašūs į praėjusio mėnesio (atitinkamai: 107, 141, 34) ir apie keturis kartus ...
nuotrauka
2023-02-02 06:40
„Realco“ duomenimis, šių metų sausį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduoti 153 būstai ir fiksuoti 43 sutarčių nutraukimai. 21 būstas parduotas ekonominiame, 73 vidutiniame ir 16 prestižiniame segmente. Nors nedideli pardavimai ir lėtai besipildantis būstų sandėlis vis dar liudija apie NT rinkos žiem...
nuotrauka
2023-02-01 14:12
Nuo kitų metų naują būstą bus galima pirkti tik visiškai baigtame pastate. Nuo 2024 m. sausio įsigalios nauja Statybos įstatymo redakcija, kurioje numatoma, kad sandorius dėl naujų ar rekonstruotų gyvenamosios paskirties patalpų bus galima sudaryti tik esant šimtaprocentiniam pastato statybos baigtu...
nuotrauka
2023-01-31 09:44
Pastaraisiais metais Kaune išjudėjo eilė stambių su miesto tvarkymu susijusių projektų. Renovuotas stadionas, sporto halė, pastatytas naujas baseinas, tvarkomi miesto parkai, tonomis liejamas asfaltas ir keičiamos trinkelės. Miesto centras plečiasi Nemuno salos kryptimi – Žemosios Fredos, Aleksoto l...
nuotrauka
2023-01-30 05:26
Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) sausio pradžioje paskubėjo viešai pranešti, kad neva bendrovė „Šiaulių plentas“ turi mokėti LAKD 41 tūkst. eurų, nes anksčiau buvo gavusi iš direkcijos didesnę sumą delspinigių nei priteisti 152,2 tūkst. eurų.
nuotrauka
2023-01-30 05:05
Sparčiai atsigaunanti darbo rinka metų pabaigoje kiek sulėtėjo, tačiau tai – laikinas reiškinys. Pernai nedarbo lygis Lietuvoje mažėjo sparčiau nei vidutiniškai ES šalyse, o metų viduryje sugrįžo į prieš pandemiją buvusį lygį. Tuo tarpu darbingo amžiaus žmonių užimtumo lygis trečiąjį ketvirtį siekė ...
nuotrauka
2023-01-26 16:17
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas 2023 m. sausio 26 d. pateikė verslui itin aktualų bei tuo pačiu pozityvų išaiškinimą dėl įmonių įtraukimo į „juodąjį tiekėjų sąrašą“ sąlygų. Įmonės, kurios viešuosiuose pirkimuose dalyvauja kartu su jungtinės veiklos partneriais, nuo šiol gali būti saugesnės.
nuotrauka
2023-01-24 06:15
Šį rudenį SEB banko atliktas kasmetinis didžiausių šalies įmonių finansų vadovų nuomonės ir lūkesčių tyrimas rodo, kad verslas vis atsargiau vertina ekonominę aplinką. Vis dėlto komercinio nekilnojamojo turto (NT) rinkoje praėjusių metų pabaigoje didėjančio pesimizmo dar nebuvo. Nepaisant geopolitin...
nuotrauka
2023-01-24 05:09
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praėjusią savaitę galutinai atsakė į ilgą laiką diskusiją kėlusį klausimą – kokiomis aplinkybėmis ir kokia atsakomybė gali tekti įmonėms, kai teismuose skundžiami viešųjų pirkimų konkursų rezultatai. Teismo išaiškinimas yra aktualus visoms įmonėms, kurios viešuosiuose...
nuotrauka
2023-01-19 10:44
Pastatų priežiūros specialistai Lietuvoje perspėja, kad Užupio tragedija kai griuvo namo siena gali pasikartoti dar ne vieną kartą. Anot asociacijos, dažniausiai tai susiję su netinkamai vykdomu namų administravimu, kuomet jį pradeda vykdyti patys gyventojai.
nuotrauka
2023-01-16 16:50
2022 m. pabaigoje LR Statybos įstatymo pakeitimu sugriežtinę statybos reguliavimo tvarką, kuri numato draudimą parduoti gyvenamąsias patalpas ne 100 proc. baigtumo daugiabučiuose, Seimo Aplinkos apsaugos komitetas įtikėjo, kad šis draudimas leis ateityje išvengti tokių istorijų kaip „Gelvonų terasos...
nuotrauka
2023-01-11 16:28
Pandemija, karas Ukrainoje, energetikos iššūkiai ir infliacija – verslas veikia sudėtingomis sąlygomis, kurios leido pasitikrinti ne tik vertybes, bet ir tvarumo strategijas.
nuotrauka
2023-01-10 14:11
Centriniams bankams visame pasaulyje didinant palūkanų normas, siekiant užkirsti kelią rekordiniam infliacijos augimui, tokie sprendimai gali lemti dar sudėtingesnę gyventojų finansinę padėtį. Seimo Ekonomikos komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas teigia, kad bus tokių atvejų, kai žmon...
nuotrauka
2023-01-09 13:35
Gyventojų lūkesčiai dėl būsto kainų Lietuvoje paskutinį 2022 metų ketvirtį dar sumažėjo: kad būstas per ateinančius dvylika mėnesių brangs, teigė 49 proc. apklaustųjų, kai trečią ketvirtį tokią nuomonę turėjo 57 proc., o antrą – net 80 proc. respondentų. Kuklesnius lūkesčius veikiausiai lemia kalbos...
nuotrauka
2023-01-06 15:09
Sausio 6-oji – tradicinė Trijų karalių šventė, pažyminti Kalėdinio laikotarpio pabaigą. Dažnai būtent šią dieną į dėžes vėl pakuojamos šventinės dekoracijos ir nupuošiamos kalėdinės eglės.
nuotrauka
2023-01-05 08:18
Pernai priimta išties daug teisės aktų, ypač aktualių verslui, pakeitimų, kurių dalis jau įsigaliojo nuo pat metų pradžios, bet didžioji dalis dar tik įsigalios metų eigoje. Prieš pat didžiąsias metų šventes Seimas priėmė Statybos įstatymo pakeitimus, šiek tiek anksčiau pakeistas Viešųjų pirkimų įst...
nuotrauka
2023-01-04 08:31
Paskutinį 2022-ųjų mėnesį Vilniaus naujo būsto rinkoje buvo realizuoti 107 būstai (141 naujas susitarimas, 34 nutraukti susitarimai). Šis rezultatas yra ketvirtadaliu prastesnis nei lapkritį (atitinkamai: 141, 194, 53) ir 4,5 karto prastesnis nei prieš metus (481, 496, 15).

Statybunaujienos.lt » Komentaras