2022 liepos 3 d. sekmadienis, 5:59
Reklama  |  facebook

Prabanga, kurios negali sau leisti Lietuva

2022-02-22 06:03
Darbdaviams trūksta darbuotojų. To, atrodytų, vis didėjančio darbo jėgos deficito negali patenkinti nei universitetai, nei profesinės mokyklos. Sprendimas įsivežti darbuotojų iš trečiųjų šalių, užkamšyti spragas didinant kvotas – taip pat veikiau laikinas, nei patikimas ilgalaikis sprendimas.
nuotrauka
Inga BALNANOSIENĖ, Užimtumo tarnybos direktorė


Minimos įmonės
Užimtumo tarnyba,
Pernai Lietuvoje kaip niekada iki šiol sparčiai mažėjo gyventojų, o gimimų ir mirčių santykis pasiekė naują antirekordą. Išvykstančiųjų – vėl daugiau nei grįžtančių. Bet kažkas juk turi vairuoti vilkikus, kepti duoną, slaugyti ligonius. Kur rasti galinčiųjų tai daryti?

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 100 tūkstančių nedirbančių žmonių. Gal vertėtų įsivertinti, kiek valstybė pajėgi skirti išteklių, kad šie žmonės suaktyvėtų ir taptų pilnaverčiais visuomenės nariais? Žinau, čia bus prieštaraujančių ir nusiteikusių skeptiškai, sakančių, kad nemaža jų dalis ilgą laiką nedirbo ir apskritai niekada nebedirbs. Tai – tiesa.

Tačiau yra ir kita tiesa. Reikia suprasti, kad valstybės tikslas jokiu būdu nėra įdarbinti absoliučiai visus piliečius. Pripažinkime, kad dalis žmonių yra tiesiog pasirinkę kitokį gyvenimo būdą, per ilgą laiką susiformavusi atitinkama jų elgsena, lemianti minimalius poreikius. Todėl net didžiausios pastangos ar investicijos čia vargu ar pasiteisins. Kitas reikalas yra paklausti to žmogaus, kokios pagalbos jam reikėtų? Iš ten ištrauktas kiekvienas žmogus gali pagelbėti ir kitam į save panašiam.

Noriu atkreipti dėmesį į kitą tos darbo neturinčių žmonių grupės dalį. Tuos, kurie kažko vis dėlto linkę siekti. Šia prasme 2021 metai buvo sunkūs. Viena vertus – pandemija, karantinas, suvaržymai ir nestabili ekonominė situacija. Tačiau Lietuvos valstybė ryžosi nemažą dalį finansų investuoti į žmogiškuosius išteklius. Kalbu apie nedirbančius, nesimokančius ir neaktyvius piliečius, kurie palyginti ilgą laiką nekūrė pridėtinės vertės visuomenei.

Vidutinė piliečio registracijos Užimtumo tarnyboje trukmė yra 331 diena. Tai laikas, kurį žmogus yra ekonomiškai neaktyvus, nors visą tą laiką gavo socialinę paramą, įvairias kompensacijas. Vis dėlto 8600 žmonių per tą laiką buvo perkvalifikuoti. Vieno jų perkvalifikavimas mums visiems kainavo po daugiau nei 2 tūkst. eurų, o visa programa – apie 17 milijonų eurų. Dalis klientų (18 tūkst.) gavo subsidijas darbo užmokesčiui. Iš viso šiems tikslams iš valstybės biudžeto skirta per 30 mln. eurų.

Ką reiškia šie skaičiai? Ko pasiekta? Gal tuos pinigus geriau būtų buvę skirti kitiems tikslams – ekonomikos skatinimo projektams ar panašiai? Vis dėlto tai – prasmingos ir reikšmingos investicijos, kurios jau atsiperka. Štai dar keli skaičiai. Tam, kad žmogus įsitvirtintų darbo rinkoje ir ten liktų, būtinas tam tikras pajamų pokytis. Tai ir fiksuojame. Po perkvalifikavimo tų žmonių pajamos vidutiniškai padidėjo nuo 500 iki 720 eurų. Daugiau stabilumo ir socialinių garantijų. Keičiasi ir socialinis statusas.

Tas, kuris į savo aplinką atneša daugiau pajamų, skatina ir jos narius ištrūkti iš to užburto rato, kai nesant pinigų nėra galimybių, o kai jų nėra, tai ir užsidirbti daugiau nepavyksta. Tai – paskata keisti įpročius vartojimo, mokymosi ir socialinės savivertės prasme. Visi tie, į kuriuos buvo šitaip investuota, per metus sumokėjo į biudžetą 88 milijonus eurų mokesčių. Atmetus išlaidas, vien tik grynoji pridėtinė vertė po šios iniciatyvos – 41 milijonas.

Palyginus su ankstesniais metais, tai reikšmingas pokytis. Įsitvirtino nuostata, kad žmogui reikia suteikti ne pasyvią pagalbą, o įrankius ir priemones. Gerokai daugiau jų su Užimtumo tarnybos pagalba renkasi persikvalifikavimo sistemą: profesinį mokymą, pameistrystę, kompetencijų pripažinimą. Pastarąja priemone pasinaudojo 300 žmonių. Ji kainuoja tik 200 eurų, o žmogus gauna kvalifikacijos diplomą, padedantį užsitikrinti stabilią darbo vietą ir pajamas per dvi savaites.

Dar vienas svarbus pokytis – subsidijomis darbo priemonėse buvo remiami tie, kuriems labiausiai reikėjo: vyresnio amžiaus, negalią turintieji, ilgą laiką nedirbantys žmonės. Anksčiau tose programose žmonių būdavo kelis kartus daugiau nei profesinio mokymo sistemoje, tačiau 2021 metais tai pasikeitė iš esmės, o investicija ir kryptis – pasiteisino.

Itin didelis dėmesys skirtas negalią turintiems žmonėms. Dirbant kartu su įmonėmis ir socialiniais partneriais pavyko įtraukti gerokai didesnę jų dalį ir į profesinio mokymo, ir į remiamo įdarbinimo priemones, o jų pajamos augo lygiai taip pat, kaip ir negalios neturinčių darbuotojų. Tai reiškia, kad darbo rinkoje esminis dalykas – kompetencija ir kvalifikacija. Daugiausiai parama mokymuisi pasinaudojusių žmonių pernai buvo iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos apskričių.

Įdomu ir tai, kad profesijos, kurios iki šiol buvo laikomos nepaklausiomis, susilaukė didelio dėmesio. Pavyzdžiui, siuvėjo modulinio mokymo programą rinkdavosi vos vienas kitas, o dabar ji pateko į efektyviausiųjų dešimtuką. Populiariausia buvo motorinių transporto priemonių kroviniams vežti vairuotojų mokymo programa, antroje vietoje – socialinio darbuotojo padėjėjo modulinė profesinio mokymo programa.

Tai – svarbūs poslinkiai, prisidedantys prie naujos darbo rinkos politikos formavimo. Verslo ir viešojo sektoriaus susitelkimas, vienodas požiūris į piliečių integraciją juos perkvalifikuojant, mokant, ugdant darbo vietoje. Visa tai gali kurti reikšmingą pridėtinę vertę.

2022-ieji gali tapti lūžio metais, kai vis daugiau įmonių pačios mokys darbo vietoje, kurs mokymo programas, o valstybė pertvarkys perkvalifikavimo sistemą, kad ji būtų dar efektyvesnė. Bus kviečiamos prisijungti aukštojo mokslo institucijos, bus kuriamos trumpos ir verslo poreikiams pritaikytos perkvalifikavimo programos, atsižvelgiant ir į centrų, ir į regionų poreikius. Čia galima tikėtis proveržio mokymosi visą gyvenimą segmente, nes susikaupęs tam tikrus modulius žmogus vėliau galės įgyti aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Po sėkmingo persikvalifikavimo apie 70 proc. žmonių išlieka savo darbo vietose. Taip padedami pamatai karjerai, o vėliau nebijoma ištikus pokyčiams. Visa tai didina visuomenės socialinį stabilumą ir piliečių pajamų tvarumą.

Praėjusieji metai žymėjo susitelkimo pradžią, kompetencijų ištrynimą ir bendradarbiavimą. Šiemet svarbu įtvirtinti sisteminį profesinį orientavimą. Tikslas – kad šalyje būtų kuo mažiau tokių, kurie atsiduria už švietimo sistemos ribų, o darbo rinkoje dalyvauja tik epizodiškai. Palikti šią didžiulę darbingų žmonių grupę, toliau jos egzistavimą palaikant išmokomis, yra prabanga, kurios mūsų valstybė paprasčiausiai sau negali leisti. 
Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2022-07-01 14:18
Vilniaus naujo būsto rinka traukiasi jau ketvirtą ketvirtį iš eilės: vien per I šių metų pusmetį būsto buvo parduota 64% mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai (1526 butai lyginant su 4225). Tai vyksta dėl visos puokštės besikaupiančių priežasčių.
nuotrauka
2022-06-30 09:37
Lietuvoje kasmet pastatoma daugiau nei 6 tūkst. gyvenamųjų pastatų – Statistikos departamento duomenimis, juose įrengiama 10-13 tūkst. naujų butų. Augančios nekilnojamojo turto (NT) apimtys nė kiek nemažina pirkėjų lūkesčių naujo būsto statybų kokybei. Net 8 iš 10 apklaustų šalies gyventojų svarbu, ...
nuotrauka
2022-06-28 09:49
Baltijos šalių gyventojams svarbu gyventi nuosavame būste, o ketvirtadalis jų ketina būsto nekeisti visą gyvenimą. „Luminor“ banko užsakymu atliktos apklausos duomenimis, Latvijos ir Lietuvos gyventojai norėtų gyvenamąją vietą keisti kuo rečiau, o estai šiuo klausimu šiek tiek lankstesni. Tačiau vis...
nuotrauka
2022-06-20 09:09
Tobulėjančios statinių technologijos bei inovacijos gali tapti ir privalumu įmonėms plečiant veiklos apimtis, ir kliūtimi tai daryti. Viskas priklauso nuo to, kaip tokius objektus apibrėžia teisės aktai. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad teisinis reglamentavimas nėra aiškus, tad tikėtina, jog inovatyv...
nuotrauka
2022-06-17 07:29
Sparčiai didėjančios statybinių medžiagų, energijos ir kitų išteklių kainos, stringančios tiekimo grandinės, Rusijos karas prieš Ukrainą – visi šie veiksniai lemia tai, kad viešųjų pirkimų sutartims iškilo grėsmė. Tiekėjai siekia išvengti nuostolių, o perkančiosios organizacijos - mokėti daugiau nei...
nuotrauka
2022-06-15 11:16
Po septynerių metų pertraukos Euribor palūkanų normai perkopus nulį, vidutinės paskolos mėnesio įmoka išaugs apie pusšimčiu eurų. Jei esate pasiskolinę 30 tūkst. eurų, mėnesio įmoka padidės apie 30 eurų. Jeigu jūsų paskola siekia 200 tūkst., Euribor pakilus iki 2 proc., jūsų išlaidos paskolai gali p...
nuotrauka
2022-06-15 09:51
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų gegužės mėnesio reikšmė išaugo 1,7% (2022 metų balandį buvo fiksuojamas 1,6% augimas). Bendras butų kainų lyg...
nuotrauka
2022-06-14 15:20
Rinkoje vykstant aršiai konkurencijai dėl įvairių sričių specialistų, įmonės juos stengiasi pritraukti kaip tik įmanydamos, tuo pačiu nepamiršdamos paskatinti ir esamų darbuotojų. Viena iš labiausiai pastebimų ir kandidatus bei darbuotojus dominančių papildomų naudų – darbo savaitės sutrumpinimas ir...
nuotrauka
2022-06-03 10:12
Rinkai patiriant iššūkių dėl kylančių kainų ir sutrikusių tiekimo grandinių, mūsų įmonė ryškesnio tiesioginio poveikio išvengė. Nei iš Rusijos ar Baltarusijos, kurioms taikomos sankcijos, nei iš karo sąlygomis gyvenančios Ukrainos mes nieko neimportavome. Tačiau kylant dujų, elektros kainoms, pakilo...
nuotrauka
2022-06-02 08:26
Karas Ukrainoje statybų sektorių paveikė labai greitai ir labai stipriai. Per pirmąsias dvi savaites nuo karo pradžios statybinio metalo kaina pakilo du kartus, o rinkoje atsirado žaliavos trūkumas. Visas metalų tiekimas iš Ukrainos, Rusijos, Baltarusijos sustojo, o kiekiai, tiekiami iš minėtų šalių...
nuotrauka
2022-05-27 07:21
Kalbant apie darbuotojus, mūsų įmonei lengviau nei toms, kuriose dirbo ukrainiečių ir baltarusių: mes jaučiamės atsakingi už tai, kad pirmiausia darbo turėtų vietos žmonės. Tačiau visu stiprumu karo pasekmes pajutome per didėjančias kainas ir trūkinėjančias tiekimo grandines. Statybinių medžiagų rei...
nuotrauka
2022-05-25 07:17
Tiek pandemija, tiek karas Ukrainoje padarė labai didelį poveikį statybos sektoriui. Išskirtinumas nuo kitų ūkio šakų gal tik toks, kad statybos ilgesnį laikotarpį sugebėjo judėti pirmyn iš inercijos.
nuotrauka
2022-05-23 10:35
Dešimtis tūkstančių eurų siekiantis būsto kreditas gali kelti nerimą ilgam įsipareigojusiems žmonėms, tad kai kurie gyventojai ima galvoti apie paskolos grąžinimą anksčiau numatyto termino. Nors tai padaryti galima pora skirtingų būdų, pasak ekspertų, dažnu atveju grąžinti paskolos anksčiau laiko ne...
nuotrauka
2022-05-11 13:18
Metinė infliacija Lietuvoje balandžio mėn. didėjo ir sudarė 16,6 proc. (kovo mėn. – 15,6 %). Balandžio mėn. mažėjo metinis degalų bei administruojamųjų kainų augimas, tačiau reikšmingai pabrango maisto prekės. Didėjančios maisto, įskaitant alkoholinius gėrimus ir tabaką, kainos daugiausia prisidėjo ...
nuotrauka
2022-05-04 14:20
Karas daro itin didelį poveikį: ginkluoti konfliktai žalingi visuomenės socialinei aplinkai, dažnai sustabdo ekonomikos vystymąsi, eikvoja išteklius, be to, tiesiogiai niokojama natūrali aplinka. Išpuoliai sukelia oro, vandens bei dirvožemio užteršimą, ištisi miestai tampa statybinių atliekų sankaup...
nuotrauka
2022-05-03 11:54
Ukrainoje vykstantis karas, sankcijų Rusijai aidai globaliai ekonomikai ir atskiriems sektoriams, pandemijos prieš dvejus metus sukelti sunkumai atskiriems rinkos sektoriams, net kai kurių plėtotojų stabdomi pardavimai ar pasiūlos sausra – niekas neužgožia paklausos Vilniaus pirminėje būsto rinkoje.
nuotrauka
2022-04-29 10:20
Jau trečią mėnesį besitęsiantis karas Ukrainoje išgrynino tam tikras tiesas Lietuvos NT rinkoje bei koreguoja ateities gaires jos plėtroje. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija (LNTPA), atlikusi savo narių apklausą, pastebi kuriozinį momentą rinkoje: rekordiškai sumenkusią NT pasiūlą labi...
nuotrauka
2022-04-28 16:09
Ar architektūra yra menas? Kaip keitėsi architekto galia daryti įtaką visuomenei skirtingose santvarkose? Kodėl mūsų aplinką kuriantys menininkai retai kada yra plačiai žinomi visuomenėje ir netampa žvaigždėmis?
nuotrauka
2022-04-27 13:16
Dauguma įmonių įsitikinusios, kad jei jos neužsiima pinigų plovimu ar teroristų finansavimu, nėra ko sukti galvos dėl šių draudžiamų veiklų. Visgi realybė – visai kitokia: pakliūti į pareigūnų akiratį, gauti didžiulę baudą ar užsitraukti rimtas sankcijas įmanoma už, atrodytų, visiškas smulkmenas.
nuotrauka
2022-04-27 11:59
Kas laukia Lietuvos pajūrio NT rinkos – stagnacija ar renesansas? Nors ekonominė situacija keičiasi sparčiai ir neabejotinai daro įtaką visoms sferoms, specialistų teigimu, susidomėjimas būsto pirkimu gyvenimui ar nuomai – neslopsta. Bet ką svarbu žinoti ir būtina įvertinti prieš mąstant apie naują ...

Statybunaujienos.lt » Komentaras