2024 kovo 1 d. penktadienis, 6:37
Reklama  |  facebook

Seime priimti prastovų kompensavimo tvarkos pakeitimai

2020-04-08 08:18
Kaip valstybės institucijos užtikrins įgyvendinimą ir priežiūrą? Kas svarbu darbuotojams, darbdaviams bei savarankiškai dirbantiems?
nuotrauka
Vaidas ŠALAŠEVIČIUS, teisininkas, UAB „Justicija“ direktorius, Regionų verslo plėtros asociacijos prezidentas, VDI ekspertų grupės vadovas


Minimos įmonės
Justicija, UAB
VDI (Valstybinė darbo inspekcija),

Paskelbus karantiną, Vyriausybė informavo apie 60 arba 90 proc. sieksiančias subsidijas už darbuotojų prastovas verslams, turėjusiems pristabdyti savo veiklą. Nespėjus pasibaigti dviem pirmosioms karantino savaitėms ir jį pratęsus Vyriausybė pranešė, kad subsidijos bus padidintos iki 70 ir 90 procentų.

Praeitą savaitę Seimo buvo priimti nauji Darbo kodekso pakeitimai, griežtai įpareigojantys darbdavius, paskelbus prastovą, ne vėliau kaip per vieną darbo dieną informuoti Valstybinę darbo inspekciją. Nors jau nuo balandžio 6 d. Užimtumo tarnyba priima paraiškas dėl prastovų kompensavimo, aiškių aprašų, galiojančių tvarkų ir sąlygų Tarnyba neskelbia, tačiau jau girdime dešimtis besikreipiančių darbdavių. Valstybės institucijoms sunkiausia tai, kad Užimtumo įstatymo Vyriausybės numatyti pakeitimai Seime iki šiol nebuvo priimti, nors buvo teikiami skubos tvarka dar praeitą savaitę. Seime juos priėmus, įsigaliojimo procesas nesibaigia, nes juos turi pasirašyti ir paskelbti Prezidentas, o tai vėl užtrunka. Panašiai buvo su prastovų tvarką sugriežtinančiais sprendimais dėl prievolės informuoti VDI ir kitais naujausiais Darbo kodekso pakeitimais. 

Kad šie, būtini apribojimai, visiškai nesužlugdytų verslo ir darbuotojams būtų išsaugotos darbo vietos, darbdaviai turėjo nedelsdami skelbti prastovas, jeigu dėl Vyriausybės paskelbto karantino jie negalėjo suteikti darbuotojui darbo sutartyje sutarto darbo, nes dėl darbo organizavimo ypatumų nebuvo galimybės sutarto darbo dirbti nuotoliniu būdu arba darbuotojas nesutiko dirbti kito jam pasiūlyto darbo.

Tie, kas laukė ar laukia tikslaus reglamentavimo dėl gana ilgo jų priėmimo ir įsigaliojimo proceso bei dažno teisės aktų ir sąlygų keitimo, turi padaryti vieną išvadą – kad sustojus verslui į prastovas darbuotojus reikia išleisti nelaukiant vėluojančio valstybės reglamentavimo, kompensavimo dydžio ir tvarkų. Pagaliau šiomis dienomis Seime buvo priimti galutiniai sprendimai dėl prastovų kompensavimo sąlygų, o Prezidentas artimiausiu metu juos turėtų pasirašyti ir paskelbti. Tikimės, kad Valstybės institucijos nedelsiant parengs tikslias tvarkas ir aprašus, kaip bus įgyvendinamas subsidijų darbdaviams įgyvendinimo mechanizmas už darbuotojų prastovas.

Trūkstant susistemintos ir aiškesnės informacijos, pasistengsiu trumpai ir aiškiai aprašyti prastovos skelbimo ir išleidimo tvarką, Seime priimtus pakeitimus dėl kompensacijų darbuotojams ir dirbantiems savarankiškai.

Dėl prastovos paskelbimo ir informavimo

2020 m. kovo 17 d. buvo priimti Darbo kodekso 47 str. pakeitimai, skirti palengvinti darbdavių ir darbuotojų padėtį ekstremalios padėties ir karantino laikotarpiu, numatant prastovą dėl ekstremalios situacijos ar karantino. Vadovaujantis jais, darbdavys gali paskelbti prastovą darbuotojui ar darbuotojų grupei be jų sutikimo. Be to, darbdavys taip pat gali paskelbti darbuotojui dalinę prastovą, kai tam tikram laikotarpiui sumažinamas darbo dienų per savaitę skaičius (ne mažiau kaip dviem darbo dienomis) ar darbo valandų per dieną skaičius (ne mažiau kaip trimis darbo valandomis). 

Svarbu paminėti, kad paskelbus prastovą šiuo pagrindu, darbdavys negali iš darbuotojo reikalauti, kad darbuotojas atvyktų į darbą. Kuomet darbo sutartyje numatyta, kad darbuotojas dirba visą darbo laiko normą, jam turi būti mokamas darbo užmokestis – ne mažesnis nei minimali mėnesinė alga, t. y. 607 Eur „ant popieriaus“ arba 437 Eur „į rankas“. Visa informacija darbuotojams dėl prastovos įmonėje ar įstaigoje skelbiama motyvuotu raštu arba tiesiog įsakymu, kuriame privalo būti nurodyta priežastis, terminas ir teisinis pagrindas. Tokia rašytinė informacija gali būti pateikta tiesiogiai pasirašytinai arba išsiųsta darbuotojo elektroniniu paštu.

Be to, Seime anksčiau priėmus naujus Darbo kodekso pakeitimus išsiplėtė į subsidijas galėsiančių pretenduoti įstaigų ratas. Subsidijomis prastovų metu per karantiną galės pasinaudoti neįgaliuosius bei kitas remiamas grupes įdarbinančios įmonės, nevyriausybinės organizacijos ir asociacijos. Išimtis pritaikyta darbdaviams, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga.

Dėl darbdavio pareigos informuoti Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui

Kaip jau minėjau anksčiau, Seimo buvo priimti nauji Darbo kodekso pakeitimai,  griežtai įpareigojantys darbdavius ne vėliau kaip per vieną darbo dieną nuo prastovos paskelbimo Lietuvos Respublikos vyriausiojo valstybinio darbo inspektoriaus nustatyta tvarka informuoja Valstybinę darbo inspekciją apie prastovos paskelbimą darbuotojui. Valstybinei darbo inspekcijai nustačius, kad užimtas asmuo, kurio darbdaviui paskirta ir mokama subsidija darbo užmokesčiui už prastovą, tačiau realiai vykdo darbo funkcijas, tokiu atveju subsidijos mokėjimas būtų nutrauktas. Mano nuomone, reikalavimas pateikti pranešimą dėl prastovos Valstybinei darbo inspekcijai yra perteklinis, kadangi prašant išmokėti subsidiją už prastovas informacija bus teikiama dvejoms valstybinėms įstaigoms – Užimtumo tarnybai ir Sodrai. Kaip preliminariai viešai skelbia VDI, pati informacija, kuri bus teikiama šiai institucijai, yra tik kiek darbuotojų yra prastovoje ir nuo kada iki kada ji skelbiama. 

Be to tokiu būdu darbdaviams sukuriamas papildomas biurokratinis barjeras, kurio pagrindu ateityje būtų galima nesuteikti įmonėms subsidijų. Darbdaviai ir taip susiduria su dideliais sunkumais, yra apkraunami bereikšmiais ir nereikalingais biurokratiniais barjerais, kurie neatlieka jokios realios funkcijos, išskyrus, dar vienos papildomos kontrolės, kuriai nėra pasiruošusi pati Valstybinė darbo inspekcija, nes ji, skirtingai nei VMI, Sodra ar Užimtumo tarnyba, neturi veikiančių pranešimų ar ataskaitų priėmimo IT sistemų, kurios yra būtinos dėl elementaraus saugumo. VDI viešai įkelta forma į google docs yra netinkama, nes naudojantis šia sistema nėra aišku, kaip VDI ketina identifikuoti informacijos teikėją ar darbdavį? Kaip VDI galės vykdyti bei priimti tokius informacijos srautus ir kiekius tinkamai? Ją netinkamai užfiksavus, verslai ar kitos organizacijos gali patirti dar didesnius nuostolius, jeigu dėl to negaus subsidijų už priverstines darbuotojų prastovas ar patirs kitas teisines pasekmes.

Dėl subsidijos darbdaviams, ekstremalios situacijos metu išlaikantiems darbo vietas

Vyriausybės siūlymu, Seimas pakeitė neseniai Užimtumo įstatyme priimtus kompensavimo modelius, jį padidinant iki 70 arba 90 proc. dydžio subsidijas darbdaviams nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio.

Be to, darbdaviui pasirinkus mokėti didesnę dalį darbo užmokesčio nei minimali alga, padidės ir valstybės subsidija. 

70 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 910,5 eurų (iki 1,5 MMA) bruto.
90 proc. nuo darbuotojui priskaičiuoto darbo užmokesčio, bet ne daugiau nei 607 eurai (iki 1 MMA) bruto.

Tai reiškia, kad jeigu darbdavys nuspręs mokėti darbuotojui didesnę dalį darbo užmokesčio, daugiau prisidės ir valstybė, nes padidėja subsidijos lubos iki 1,5 minimalios algos. Jeigu darbdavys nuspręs mokėti mažiau, valstybė prisidės neviršydama vienos minimalios algos.

Darbdaviai, kuriems buvo mokama subsidija darbo užmokesčiui, turi išlaikyti ne mažiau kaip 50 proc. darbo vietų ne trumpiau kaip 3 mėnesius nuo subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimo pabaigos, neatleidžiant darbuotojų darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės ar darbdavio valia. To nesilaikius darbdavys ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo sprendimo nutraukti subsidijos darbo užmokesčiui mokėjimą priėmimo privalės grąžinti visą iki nurodyto sprendimo priėmimo jam išmokėtą subsidijos darbo užmokesčiui sumą gautą už darbuotoją. Be to vietinių užimtumo iniciatyvų projektų įgyvendinimo priemonėse darbdaviai galės dalyvauti ne anksčiau kaip po 12 mėnesių baigus mokėti subsidijas darbo užmokesčiui.

Dėl subsidijų savarankiškai dirbantiems

Savarankiškai dirbantys asmenys kreiptis dėl fiksuotos 257 Eur išmokos per mėnesį į Užimtumo tarnybą jau taip pat gali nuo balandžio 6 dienos. Išmoka savarankiškai dirbančiam asmeniui pagal įstatymą turės būti paskirta per trumpą 3 darbo dienų laiką nuo asmens kreipimosi į Užimtumo tarnybą, nors paraiškos bus pradėtos tikrinti tik įsigaliojus Seime priimtiems įstatymų pakeitimams. Seimas pritarė, kad kompensacijas gautų didesnis ratas savarankiškai dirbančių asmenų. Savarankiškai dirbančiam asmeniui išmoka bus mokama už praėjusį kalendorinį mėnesį ir sieks 257 Eur. Jei išmoka bus mokama už nepilną mėnesį, ji bus proporcingai mažesnė.

Kaip viešai skelbia Užimtumo tarnyba, nustatyto 257 Eur dydžio subsidija bus mokama, jeigu savarankiškai dirbantis atitiks visas šias sąlygas:

1. Savarankiška veikla buvo registruota ne trumpesnį kaip 3 mėnesių laikotarpį per paskutinius metus ir nebuvo išregistruota iki dienos, kai Vyriausybė paskelbė ekstremalią situaciją ir karantiną.
2. Ekstremaliosios situacijos ir karantino metu asmuo nedirba pagal darbo sutartį ir neturi darbo santykiams prilygintų teisinių santykių.
3. Neturi neatidėtų įsiskolinimų valstybės biudžetui ir „Sodrai“ (atidėti įsiskolinimai netrukdo).
4. Neturi likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės statuso.

Išmokos savarankiškai dirbančiam asmeniui mokėjimas būtų nutraukiamas, kai Vyriausybė atšaukia ekstremaliąją situaciją ar karantiną (užtenka vieno iš šių režimų atšaukimo) arba asmuo neatitinka bent vienos iš sąlygų.

Savarankiškai dirbantys asmenys – tai individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai, asmenys, kurie verčiasi individualia veikla (įskaitant verslo liudijimus), ūkininkai ir jų partneriai, kurių ūkis lygus 4 EDV ar didesnis, šeimynų dalyviai, asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis ar pajamas iš sporto bei atlikėjo veiklos.

Daugiau apie teisinius aspektus, verslo ir darbuotojų teises bei prievoles karantino metu galima sužinoti čia. 

Statybunaujienos.lt



Pandemijos iššūkiai

nuotrauka
2024-02-06 10:38
Mus nuolat supa galybė ligų sukėlėjų bei bakterijų. Jie aktyvūs būna ten, kur lankosi daug žmonių, pavyzdžiui, ligoninėse, mokyklose, sporto klubuose, biuruose. Pasak specialistų, ypač šaltuoju metų laiku, kai gerokai padaugėja kosinčių ir čiaudinčių žmonių, užkrečiamų ligų prevencijai gali būti pan...
nuotrauka
2023-12-27 10:21
Dauguma Vilniaus darbdavių taiko hibridinį darbo modelį ir ieško būdų, kaip pritraukti darbuotojus į biurus, o į šią tendenciją atsižvelgia ir nekilnojamo turto vystytojai.
nuotrauka
2023-11-27 11:46
Didžiosios dalies Lietuvos savivaldybių faktinės išlaidos beveik kasmet viršija modeliuojamas, o didžiausias išlaidų perviršis patiriamas komunalinių paslaugų, būsto bei aplinkosaugos srityse. Tą parodė savivaldybių išlaidų analizė, atlikta Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) kartu su Finans...
nuotrauka
2022-11-23 06:09
COVID-19 pandemija gyvenimo tempą pakeitė visame pasaulyje, nors apie tokios ligos atsiradimo galimybę mokslininkai skelbė dešimtis metų. Ligos išplitimo išvengti nepavyko. Ir tai nėra paskutinis panašios epidemijos protrūkis – terpių, patogių naujiems virusams vystytis, tik gausėja.
nuotrauka
2022-07-01 08:40
Valstybės investicijų valdymo agentūra (VIVA), valdanti Pagalbos verslui fondą (Fondą), investuos 1,5 mln. Eur į pilnai aptarnaujamų biurų ir bendradarbystės erdvių nuomos sprendimus teikiančią įmonę „Workland“.
nuotrauka
2022-03-22 08:30
Šių metų kovo 16 d. sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva" palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 metais. Dėl anksči...
nuotrauka
2021-12-01 09:05
Pastaraisiais metais nemenkas iššūkis teko tiek komercinių palatų nuomininkams, tiek nuomotojams. Dėl pandemijos kaita buvo intensyvi ir dažnai nenuspėjama. Šiandien situacija šioje sferoje gana stabili ir labiau prognozuojama, tačiau tiek nuomininkai, tiek nuomotojai vis dar patiria specifinių sunk...
nuotrauka
2021-08-13 09:03
Apskritai Baltijos šalyse biurai yra vienas didžiausių ir labiausiai kredituojamų komercinio nekilnojamojo turto sričių. Lietuvoje ši sritis yra pritraukusi maždaug 1 mlrd. eurų, arba apie 30–40 proc., visų kredito įstaigų suteiktų nekilnojamojo turto verslo paskolų dalį.
nuotrauka
2021-07-28 09:10
Pandemijos metu medicinos produktų tiekimas strigo ne tik dėl viešųjų pirkimų, tiekėjų pajėgumų, ar dėl koronaviruso pandemijos pakitusių tiekimo grandinių. Daugeliu atvejų nebuvo įvertinti poreikiai, pokyčiai, nesuplanuoti ir nesuprojektuoti scenarijai, nes daugeliui net nekilo mintis, kad šiuos ve...
nuotrauka
2021-07-22 09:27
Pirmąjį pusmetį investicijos į komercinio nekilnojamojo turto (NT) projektus Baltijos šalyse siekė 640 mln. eurų – beveik du kartus daugiau nei 2020 m. pirmoje pusėje. Lietuva išlieka aktyviausiu regionu komercinio NT rinkoje – čia įdarbinta beveik pusė Baltijos šalyse fiksuotų investicijų, antroje ...
nuotrauka
2021-07-15 06:29
2020-ieji supurtė ramų Norvegijos gyvenimą: pandemija, nedarbas, karantinas, Norvegijos kronos nuvertėjimas, naftos kainų svyravimai. Tačiau nepraėjus nė metams, šios šalies ekonomika atsigavo – planuojamas augimas sveikatos priežiūros, statybos, informacinių ir ryšių technologijų, mažmeninės prekyb...
nuotrauka
2021-06-29 07:19
Nuo praėjusių metų lapkričio 7 d., kai šalyje buvo paskelbtas karantinas, iki birželio 28 d. Ekonomikos ir inovacijų ministerija iš viso yra patvirtinusi 164,6 mln. eurų paramą nukentėjusiam verslui. Subsidijoms skirta 124,9 mln. eurų, lengvatinėms paskoloms – 32 mln. eurų, turgavietės mokesčio komp...
nuotrauka
2021-06-23 06:21
Pandemija privertė peržvelgti biurų plėtros ypatumus ir atskleidė naujas tendencijas. Nekilnojamojo turto (NT) projektų plėtotojai bando įvertinti augančias statybų kainas, vis didesnius pastatų tvarumo ir aplinkos reikalavimus, taip pat nuotolinio darbo įtaką. Tad komercinio NT rinkoje iššūkių apst...
nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-07 10:47
Ekonomikos ir inovacijų ministerija iki birželio 7 d. iš viso yra patvirtinusi 148,1 mln. eurų paramą nuo karantino suvaržymų nukentėjusiam verslui.
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-02 07:57,      papildyta 2021-06-09 15:00, Papildyta
Statybinių medžiagų ir gaminių trūkumas, tiekimo sutrikimai paprastai yra kompensuojami augančiomis kainomis. Todėl kaip pagrindinė šiuo metu žaliavų kainų augimo priežastis yra įvardijamas atsigaunantis vartojimas, kuriam patenkinti nebepakanka žaliavų pasiūlos.

Statybunaujienos.lt » Pandemijos iššūkiai