Labiausiai gyventojai nepatenkinti senu būstu

2012 m. Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (toliau − NVSPL) specialistai kartu su partneriais dalyvavo atliekant būsto kokybės tyrimą. Tyrime dalyvavo 5558 namų ūkiai, apklausta – 3004, analizei panaudota 2900 anketų. Tyrimo metu buvo nustatytos ir išanalizuotos pagrindinės būsto problemos, susijusios su patalpų oro kokybe, triukšmu, pelėsių augimu ir kitais veiksniais. Sveiko būsto tyrimas yra vienas pačių didžiausių, pastaruoju metu atliktų tokio pobūdžio tyrimų Lietuvoje, sakė Marius URBONAS, visuomenės sveikatos priežiūros specialistas iš Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos, einantis Sveikatos rizikos veiksnių vertinimo skyriaus vedėjo pareigas. Jis akcentavo, kad buvo ne tik apklausiami gyventojai, bet ir atlikti laboratoriniai tyrimai. Suvedus tyrimo rezultatus buvo pastebėti ir neatitikimai: subjektyvus gyventojų suvokimas, teiginiai neretai skyrėsi nuo to, ką parodė objektyvūs tyrimai. M. Urbono žodžiais, keista dar ir tai, kad toks išsamus tyrimas, atrodo, domino tik pačius tyrėjus, nes rezultatus susirinkę aptarė tik patys specialistai, dalyvavę tyrime.

Tyrimas buvo atliekamas senuose, renovuotuose ir naujuose būstuose. Kaip ir galima nuspėti, labiausiai savo namais patenkinti naujų būstų gyventojai, nepatenkinti – senų būstų gyventojai. Apie 66 proc. gyventojų sakė esantys patenkint savo būstu, koks jis bebūtų. Klausimai buvo formuluojami ir dėl sveikatos problemų, susijusių su būstu, kuo nepatenkint ir ką norėtų keisti. Labiausiai nepatenkint gyventojai dėl triukšmo, šilumos izoliavimo, mikroklimatas būste, kai žiemą per šalta, o vasarą – per karšta. Gyventojai taip pat nepatenkinti dulkėmis, kvapais, pelėsiais – visų butų gyventojai.

„Paradoksas, kad seno būsto gyventojai labiausiai nerimavo dėl pelėsio, o laboratoriniai tyrimai parodė, kad pelėsio kažkodėl daugiau susidaro renovuotame būste“, – diskusijoje pažymėjo M. Urbonas. Atlikus anglies dvideginio tyrimus, paaiškėjo, kad dėmesio, renovuojant butus, pritrūksta vėdinimo sistemai.

Gyventojai, paklausti apie kitas problemas, vardino nesandarius langus, buvo nepatenkinti dėl to, kad negali reguliuoti šildymo sistemos.

Energinis sertifikavimas reglamentuotas. O sveikatos požiūriu pats gyventojas sprendžia, ką daryti: kviečiasi konsultantus, kartais užsako tyrimus. „Tai sudėtinga, brangu ir nelabai veikia, nes tada gyventojas pats pagalvoja ir padaro – kartais pataiko, kartais ne. Objektyvaus padėjėjo neturi“, – apgailestavo M. Urbonas.

Senas būstas luošina psichiškai?

Psichiškai luošinanti aplinka – taip seno būsto poveikį gyventojui viešai yra nusakęs vienas architektas. Pasak sveikatos psichologės Inesos KRAUJUTIENĖS, taip pasakyti būtų per drąsu, nes neteko girdėti, jog žmogus būtų gydomas nuo psichologinės traumos, kurias sukėlė gyvenimas sename būste.

„Tačiau neabejotinai turime suprasti, jog psichologinę sveikatos savijautą ir bendrąją psichikos būseną lemia daugelis veiksnių. Pašnekovai nemažai kalbėjo apie įvairius aspektus – fizinę savijautą, ekonominius rodiklius, todėl norėtųsi apibendrinti ir pasakyti, jog žmogaus santykį su aplinka reiktų aiškinti biopsichosocialinio modelio kontekste. Tai reiškia, jog žmogaus organizmas veikia kaip visuma, todėl tik biologinių, psichologinių ir socialinių faktorių visuma nulemia ne tik subjektyvų savo sveikatos vertinimą, bet ir objektyvius rodiklius, bendrą gyvenimo kokybę“, – sakė psichologė.

Lietuviai, pastebėjo psichologė, neturi pozityvumo, nebūdinga mums parodomoji amerikietiška šypsena, kuri sakytų, kad mes esame patenkinti ir visa yra gerai. Psichinė sveikata yra emocinis ir dvasinis atsparumas sunkumams, stresams, aplinkybėms. Žmonės mūsų šalyje patiria stresą, kurio lygis, anot I. Kraujutienės, yra aukštas. Mes pirmaujame pagal nelaimingumo, savižudybių, save žalojančio elgesio rodiklius.

Nuolatinis poveikis fizinei sveikatai, kaip antai: nepalanki temperatūra, jos svyravimai, drėgmė, šaltis, dulkės, tabako dūmai, jau nekalbant apie pelėsį, tiesiogiai veikai fizinę sveikatą. Jei žmogus bus nuolatos veikiamas tokios aplinkos, tai tik laiko klausimas, kada atsiras fizinės sveikatos negalavimai, o su ja –psichologinis diskomfortas, irzlumas, nepasitenkinimas.

„Kalbant apie psichologinius dalykus, reikia suprasti, jog gera psichinė sveikata – tai emocinis ir dvasinis atsparumas, kuris leidžia patirti džiaugsmą ir ištverti skausmą, nusivylimą, liūdesį. Juk žmogus į namus pareina pailsėti, nusiraminti, atgauti dvasinę ramybę, o mažos patalpos, erdvės, privatumo trūkumas šias galimybes riboja arba, dar blogiau, – tokių sąlygų apskritai nėra. Čia iškyla daug nepatogumų, kaip nuolatinis triukšmas, blaškantys garsai, neišspręsti intymios erdvės klausimai, privatumo stoka, kuomet kaimynai turi galimybę girdėti, kas vyksta už sienos, prastėjanti miego kokybė, buitiniai konfliktai – mažina darbingumą, dėmesio koncentraciją ir veikia visas žmogaus kognityvines funkcijas, mąstymą. Palaipsniui krenta bendras organizmo tonusas, mažėja pasitenkinimas, pasitikėjimas savimi ir tai lemia emocinius pokyčius“, – sakė I. Kraujutienė.

„Tu man taip, o aš tau – baisiau“

Socialinė aplinka, kurioje gyvena žmogus, tiesiogiai veikia jo požiūrį ne tik į save patį, bet ir į aplinkinius. Tokioje kaustančioje aplinkoje, kuomet dažni konfliktai tampa policijos pareigūnų tyrimo objektu, yra dažni. Ne paslaptis, jog tarpusavyje konfliktuojantys kaimynai mina įvairių institucijų slenksčius, kreipiasi į žiniasklaidą, siekdami išspręsti konfliktus, kilusius dėl minėtų nepatogumų, ir neretai kaltina ne plonas sienų perdangas, o garsiakalbį kaimyną, kol visa tai pasiekia absurdišką lygį – pradedama kerštauti principu – tu man taip, o aš tau – baisiau.

Spintoje prie sienos prišalusi rankovė nėra normalus dalykas, tačiau neišsimiegoję, pavargę, tabako dūmais „iškvėpinti“, pelėsio paveikti vaikai, anot psichologės, gali patirti nemenką diskomfortą, stresą ir netgi patyčias mokykloje. Neretai tokie vaikai varžosi savęs, savo aplinkos, neturi savo privačios erdvės, tampa pikti, pavydūs ir nelaimingi.

Nėra reikalo siekti, anot psichologės, jog būstas taptų pasididžiavimo ar prabangos demonstravimo objektu. Pakanka, jog erdvė būtų saugi ir pritaikyta pagrindiniams fiziniams, psichologiniams kiekvieno šeimos nario poreikiams, o ne atspindėtų šiuo metu labai išpopuliarėjusias feng šui ar viso spalvų spektro taikymo tendencijas.

„Norint įveikti sunkumus, turėtume gyventi aplinkoje, kuri mus palaikytų, sudarytų galimybes jaustis pakankamai gerai, jausti pasitikėjimą savimi, savivertę, saugumą, nes saugumas yra ne tik fizinė sąvoka“, – sakė psichologė.

Grįžęs namo, kiekvienas šeimos narys turi turėti savo asmeninę erdvę. O sergamumas liudija, kad ne visa pas mus yra gerai.

Didžiausią įtaką sudarant katalogus turi daugiabučių namų gyventojai

CPO arba Centrinė perkančioji organizacija yra ta organizacija, kuri siūlo renovacijos sprendimus, kurie seną butą su visomis jo socialinėmis ir sveikatos problemomis, paverstų šiuolaikišku būstu.

Rolandas ČERNIAUSKAS, Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO) direktorius, pristatydamas organizaciją, akcentavo, kad CPO yra galimybė gyventojams greičiausiu būdu pakeisti būstą.

„Šiuo metu kataloge yra siūlomos pačios populiariausios, einamiausios rangos darbų pozicijos“, – sakė diskusijos dalyvis. Siūlomos priemonės stogui, sienoms, langams, pamatams, komunikacijoms, taip pat ir inžinerinėms. „Penktadienį [balandžio 25 d. – aut. past.] buvo įvertintos statybų bendrovės, kurių skaičius jau įspūdingas, – 289 vienoj vietoj, kitoj vietoj – 296, su projektavimo ir be projektavimo paslaugų. Jau statybininkų asociacijos narių skaičius pralenktas. Šios bendrovės yra pasirengusios padaryti visas žinomas interesantams pozicijas – tai ir liftai, ir rekuperacinės sistemos, geoterminis šildymas, saulės kolektoriai – visos techninės naujovės yra galimos įsigyti per CPO katalogą“, – sakė R. Černiauskas.

Sudarant pirmuosius katalogus, iniciatorius įtraukti priemones buvo Aplinkos ministerija. Šiuo metu didžiausią įtaką sudarant katalogus turi daugiabučių namų gyventojai, kurie geriausiai žino, ko reikia. Šiuo metu kataloge nebėra daugiabučių namų sąvokos – liko pastatai, nes pasiūlytos priemonės tinka visiems pastatams.

Išeitis viena – įtikinantys argumentai

Tačiau priemonių paketai, katalogai nėra visagaliai, nes svarbiausia – žmonių valia. Kad ir kokie nugyventi namai bebūtų, yra žmonių, kurie piestu stoja prieš modernizavimą. Diskusijoje dalyvavęs vilnietis bendrijos pirmininkas prašė pagalbos, įtikinant žmones netrukdyti renovuoti namus. Į tokią situaciją pateko Vilniaus Rinktinės g. 42A ir 44A namų gyventojai. Bendrijos pirmininkui teko aiškintis ir prokuratūrai. Užuot pasiklausę paaiškinimų, gyventojai rašinėja skundus, o savo nuosavybę nuo modernizavimo, anot diskusijos dalyvio, gina mosuodami Konstitucija.

„Problemų yra daug, bet jų bijoti nereikia, – pastebėjo diskusijoje dalyvavusi aplinkos viceministrė Daiva MATONIENĖ. – Jas reikia identifikuoti ir spręsti.“ Ne vienoje diskusijoje vis kyla pasiūlymų ne renovuoti namus, o kai kuriuos jų verčiau griauti. Tokie variantai vargiai įmanomi, kai žmones net vykdant modernizavimą neįsileidžia į savo butus jokių pokyčių. Prievarta, anot viceministrės, nieko nebus, reikia tik argumentų kalbos, nes žmonės yra nepatiklūs.

Tačiau lūžis, D. Matonienės žodžiais, įvyko, nes jeigu per visą modernizavimo laiką buvo renovuoti 500 namų, tai dabar jau yra 3 tūkst. namų, kuriuos renovuoti jų gyventojai pareiškė norą.

Būsto rūmų teisininkas A. Glodenis pasidalijo savo, kaip namo bendrijos atstovo patirtimi. Kilus analogiškai situacijai, kaip tai nutiko Rinktinės gatvėje, jo namo bendrija sudarė Derinimo komisiją, kuri ėmėsi nagrinėti pritariančių ir nepritariančių renovacijai pozicijas.