„Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuriame dalyvavo 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojas, atskleidė, kad lietuvių emocijoms pastatai daro didžiulę reikšmę – net 69 proc. nurodė, jog pastatų išvaizda jiems yra sukėlusi stiprią emocinę reakciją, o 75 proc. jų eidami pro estetiškai patrauklius ir įdomius pastatus nusišypso.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. respondentų, vedini teigiamos, neigiamos ar bet kokios kitos pastatų išvaizdos iššauktos emocijos, susidaro nuomonę apie nepažįstamo rajono gyventojus. Beveik toks pats skaičius sako, kad vienas nuobodžiai atrodantis pastatas daro neigiamą įtaką visai kaimynystei. Pirmasis įspūdis daugelyje situacijų gali būti kritiškai svarbus. Deja, bet neigiamas yra sunkiai transformuojamas į teigiamą, todėl pastato „rūbas“ yra kertinis veiksnys, sprendžiantis ne tik žmonių savijautą, iššaukdamas įvairias emocijas, bet ir jų pagrindu praktiškai formuodamas mūsų santykį su aplinka, nuostatas įvairių jos elementų atžvilgiu“, – sako pranešime cituojama „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

Apie pastatų išvaizdą ir jų įtaką žmonėms plačiai kalba užsienio neuromokslininkai. Neurologas Timothy Vartaniano savo tyrime nustatė, kad žmonės yra linkę grožėtis kreivomis bei apvaliomis formomis pastatų fasaduose – jos suaktyvina tas smegenų dalis, kurios atsakingos už grožio vertinimą. Prie pastatų, kuriuos laikome gražiais, esame labiau atsipalaidavę, jaučiame daugiau gerų emocijų ir esame geresnės nuotaikos.

O štai neuromokslininko Colino Ellardo tyrimo išvadose teigiama, kad nuobodūs pastatai, pasižymintys blankiais fasadais, ne tik neteikia estetinio pasitenkinimo, bet ir sukelia stresą.

Pastatų įtaką žmonių savijautai patvirtina ir britų architektų iniciatyva „Humanise“. Jų atliktų tyrimų duomenimis, mus apima baimės jausmas, kai susiduriame su keista ar bauginančia pastato atmosfera, o, išvydę neįprastas ar netradicines architektūrines formas, tampame smalsesni. Tuo tarpu ankštos architektūrinės erdvės kelia klaustrofobiją, o sudėtingas ir prastai suprojektuotas pastatas – sumišimą.

MO muziejus Vilniuje. Evaldo Stakėno nuotr.

Emocijas formuoja kontekstai

Anot buvusio Lietuvos architektų rūmų vadovo, pranešime cituojamo architekto Luko Rekevičiaus, tai, kokią emociją iššauks pastatas ir jo išvaizda, stipriai lemia kontekstai, susiję su pastato lokacija, istorija, netgi tuo metu naudojamomis technologijomis. Pasak eksperto, tai gerai iliustruoja brutalizmo architektūros atvejis.

„Emocines asociacijas gali kelti konkretus laikotarpis ir tuo metu vyraujančios architektūrinės mados, žmonių skonis, pastato vieta, o taip pat ir jo būklė ar panaudojimas. Pavyzdžiui, yra toks publikos nemėgstamas žodis – brutalizmas, kilęs nuo brut, reiškiantis neapdorotas. Šiuo atveju omenyje turimas betonas. Linkstama manyti, kad tas grynas, pilkas betonas yra kažkas niūraus, keliančio blogas emocijas, nors visa Europa jį labai mėgo ir aktyviai architektūroje naudojo ypač 7-8 XX a. dešimtmečiuose“, – pasakoja architektas.

Ekspertas išskiria, kad tai, kaip vertiname vieną ar kitą pastatą, erdves, priklauso ir nuo mūsų asmeninių asociacijų, patirčių, netgi profesijos. Jos, kaip pastebi architektas, bėgant laikui neišvengiamai keičiasi ir tam pasitelkia asmeninį pavyzdį.

„Žmonėms žiūrint į tą patį pastatą gali kilti skirtingos emocijos. Neabejoju, kad daliai žmonių rodant seno sovietinio daugiabučio nuotraukas kiltų įvairios asociacijos su vaikyste, kažkokiu pozityviu kontekstu, taigi, atitinkamai ir emocija. Nors pats irgi esu užaugęs sename daugiabutyje, tačiau dabar man tokie pastatai asocijuojasi su stotele žmonių, kurie yra vyresni, pripratę gyventi čia, ir kurių gyvenimas čia veikiausiai ir baigsis. Man, kaip architektui, čia yra šiek tiek liūdesio ir blogų emocijų – pradedu galvoti, kas su šiais namais bus toliau, kai jaunimas čia gyventi nenori ne tik dėl pilkesnės aplinkos, bet ir lėtesnio gyvenimo tempo, kurį diktuoja prastai išvystyta infrastruktūra“, – sako jis.

Funkcija svarbesnė nei išvaizda

Pasak architekto, architektūros iššaukiamų emocijų klausimu, už išvaizdą daug didesnį vaidmenį atlieka pastato funkcionalumas ir tai, ar jis yra atradęs savo vietą mieste bei visuomenėje. Anot L. Rekevičiaus, puikus to pavyzdys yra minėtai brutalizmo architektūrai atstovaujantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie, pasak jo, išsiskiria įdomia, skulptūriška konstrukcija ir vantiniu stogu.

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra įspūdingas brutalizmo stiliaus pastatas. Visgi jeigu apklaustume žmones apie tai, kokias emocijas šis pastatas kelia ir jei rodytume dabartinę – apleisto, aprašinėto grafičiais bei užkaltais langais – nuotrauką, daugumai kiltų liūdnos emocijos. Tačiau jeigu pastatas veiktų, atliktų funkciją, nebūtų apleistas – esu tikras, kad būtų atvirkščiai“, – pabrėžia architektas.

Evaldo Stakėno nuotr.

Kaip pavyzdį, kad už vizualinę išraišką svarbesnė yra pastato funkcija, L. Rekevičius įvardija populiarųjį „Barbican Centre“ Londone.

„Štai, pavyzdžiui, brutalizmo architektūros pavyzdys „Barbican Centre“ Londone. Nepaisant čia gausiai naudojamo gryno betono, pastatai turime begalę architektūrinių detalių, balkonų, terasų, komplekse yra daug įvairiausių funkcijų ir gyvybės – teatrai, salės, biblioteka, viešos erdvės su daug vandens ir augmenijos, todėl vietiniai gyventojai jį priima labai teigiamai. Kai pastatas yra naudojamas, kai jis atranda savo vietą, kai pastatas pasakoja daugiau nei vieną istoriją – tai tada gerą emociją kelia visai ne vienas ar kitas architektūros stilius, o tai, kad jis tiesiog puikiai veikia ir tarnauja žmonėms – tokiu atveju jis tampa emociškai gražus ir įdomus pats iš savęs“, – apibendrina ekspertas.

Eksperto nuomonę apie pastatų funkciją patvirtina ir „Darnu Group“ inicijuoto tyrimo rezultatai – šiuo metu nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo vienas dažniausiai įvardijamų ir prie nuobodžių pastatų kategorijos priskiriamų objektų.