2025 m. liepos 25 d. penktadienis, 6:29:56
Reklama  |  facebook

Tyrimas atskleidė, kad pastatų išvaizda veikia lietuvių emocijas ir psichologinę būklę

2024-07-29 09:31
Nekilnojamojo turto bendrovės „Darnu Group“ inicijuotas šalies gyventojų tyrimas atskleidė, kad pastatai ir tai, kaip jie atrodo, daro didelę įtaką žmonių savijautai – gali iššaukti stiprias emocines reakcijas ir netgi formuoti jų nuostatas. Daugiau nei pusė – 51 proc. – apklaustųjų sutinka, kad pastato išvaizda gali paveikti jų nuotaiką, o 41 proc. teigia, kad tai, kaip atrodo pastatai, veikia ir jų psichologinę būklę. Anot ekspertų, tam daug įtakos turi asmeninis bei istorinis kontekstai, o taip pat ir pastato atliekama funkcija.
nuotrauka
Vilniaus senamiestis. Evaldo Stakėno nuotr.


Minimos įmonės
Darnu Group (buvusi MG VALDA), UAB
Spinter tyrimai, UAB
„Spinter tyrimai“ atliktas reprezentatyvus tyrimas, kuriame dalyvavo 1021 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos gyventojas, atskleidė, kad lietuvių emocijoms pastatai daro didžiulę reikšmę – net 69 proc. nurodė, jog pastatų išvaizda jiems yra sukėlusi stiprią emocinę reakciją, o 75 proc. jų eidami pro estetiškai patrauklius ir įdomius pastatus nusišypso.

„Mūsų atlikto tyrimo duomenimis, 55 proc. respondentų, vedini teigiamos, neigiamos ar bet kokios kitos pastatų išvaizdos iššauktos emocijos, susidaro nuomonę apie nepažįstamo rajono gyventojus. Beveik toks pats skaičius sako, kad vienas nuobodžiai atrodantis pastatas daro neigiamą įtaką visai kaimynystei. Pirmasis įspūdis daugelyje situacijų gali būti kritiškai svarbus. Deja, bet neigiamas yra sunkiai transformuojamas į teigiamą, todėl pastato „rūbas“ yra kertinis veiksnys, sprendžiantis ne tik žmonių savijautą, iššaukdamas įvairias emocijas, bet ir jų pagrindu praktiškai formuodamas mūsų santykį su aplinka, nuostatas įvairių jos elementų atžvilgiu“, – sako pranešime cituojama „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė.

Apie pastatų išvaizdą ir jų įtaką žmonėms plačiai kalba užsienio neuromokslininkai. Neurologas Timothy Vartaniano savo tyrime nustatė, kad žmonės yra linkę grožėtis kreivomis bei apvaliomis formomis pastatų fasaduose – jos suaktyvina tas smegenų dalis, kurios atsakingos už grožio vertinimą. Prie pastatų, kuriuos laikome gražiais, esame labiau atsipalaidavę, jaučiame daugiau gerų emocijų ir esame geresnės nuotaikos.

O štai neuromokslininko Colino Ellardo tyrimo išvadose teigiama, kad nuobodūs pastatai, pasižymintys blankiais fasadais, ne tik neteikia estetinio pasitenkinimo, bet ir sukelia stresą.

Pastatų įtaką žmonių savijautai patvirtina ir britų architektų iniciatyva „Humanise“. Jų atliktų tyrimų duomenimis, mus apima baimės jausmas, kai susiduriame su keista ar bauginančia pastato atmosfera, o, išvydę neįprastas ar netradicines architektūrines formas, tampame smalsesni. Tuo tarpu ankštos architektūrinės erdvės kelia klaustrofobiją, o sudėtingas ir prastai suprojektuotas pastatas – sumišimą.

MO muziejus Vilniuje. Evaldo Stakėno nuotr.

Emocijas formuoja kontekstai

Anot buvusio Lietuvos architektų rūmų vadovo, pranešime cituojamo architekto Luko Rekevičiaus, tai, kokią emociją iššauks pastatas ir jo išvaizda, stipriai lemia kontekstai, susiję su pastato lokacija, istorija, netgi tuo metu naudojamomis technologijomis. Pasak eksperto, tai gerai iliustruoja brutalizmo architektūros atvejis.

„Emocines asociacijas gali kelti konkretus laikotarpis ir tuo metu vyraujančios architektūrinės mados, žmonių skonis, pastato vieta, o taip pat ir jo būklė ar panaudojimas. Pavyzdžiui, yra toks publikos nemėgstamas žodis – brutalizmas, kilęs nuo brut, reiškiantis neapdorotas. Šiuo atveju omenyje turimas betonas. Linkstama manyti, kad tas grynas, pilkas betonas yra kažkas niūraus, keliančio blogas emocijas, nors visa Europa jį labai mėgo ir aktyviai architektūroje naudojo ypač 7-8 XX a. dešimtmečiuose“, – pasakoja architektas.

Ekspertas išskiria, kad tai, kaip vertiname vieną ar kitą pastatą, erdves, priklauso ir nuo mūsų asmeninių asociacijų, patirčių, netgi profesijos. Jos, kaip pastebi architektas, bėgant laikui neišvengiamai keičiasi ir tam pasitelkia asmeninį pavyzdį.

„Žmonėms žiūrint į tą patį pastatą gali kilti skirtingos emocijos. Neabejoju, kad daliai žmonių rodant seno sovietinio daugiabučio nuotraukas kiltų įvairios asociacijos su vaikyste, kažkokiu pozityviu kontekstu, taigi, atitinkamai ir emocija. Nors pats irgi esu užaugęs sename daugiabutyje, tačiau dabar man tokie pastatai asocijuojasi su stotele žmonių, kurie yra vyresni, pripratę gyventi čia, ir kurių gyvenimas čia veikiausiai ir baigsis. Man, kaip architektui, čia yra šiek tiek liūdesio ir blogų emocijų – pradedu galvoti, kas su šiais namais bus toliau, kai jaunimas čia gyventi nenori ne tik dėl pilkesnės aplinkos, bet ir lėtesnio gyvenimo tempo, kurį diktuoja prastai išvystyta infrastruktūra“, – sako jis.

Funkcija svarbesnė nei išvaizda

Pasak architekto, architektūros iššaukiamų emocijų klausimu, už išvaizdą daug didesnį vaidmenį atlieka pastato funkcionalumas ir tai, ar jis yra atradęs savo vietą mieste bei visuomenėje. Anot L. Rekevičiaus, puikus to pavyzdys yra minėtai brutalizmo architektūrai atstovaujantys Vilniaus koncertų ir sporto rūmai, kurie, pasak jo, išsiskiria įdomia, skulptūriška konstrukcija ir vantiniu stogu.

„Vilniaus koncertų ir sporto rūmai yra įspūdingas brutalizmo stiliaus pastatas. Visgi jeigu apklaustume žmones apie tai, kokias emocijas šis pastatas kelia ir jei rodytume dabartinę – apleisto, aprašinėto grafičiais bei užkaltais langais – nuotrauką, daugumai kiltų liūdnos emocijos. Tačiau jeigu pastatas veiktų, atliktų funkciją, nebūtų apleistas – esu tikras, kad būtų atvirkščiai“, – pabrėžia architektas.

Evaldo Stakėno nuotr.

Kaip pavyzdį, kad už vizualinę išraišką svarbesnė yra pastato funkcija, L. Rekevičius įvardija populiarųjį „Barbican Centre“ Londone.

„Štai, pavyzdžiui, brutalizmo architektūros pavyzdys „Barbican Centre“ Londone. Nepaisant čia gausiai naudojamo gryno betono, pastatai turime begalę architektūrinių detalių, balkonų, terasų, komplekse yra daug įvairiausių funkcijų ir gyvybės – teatrai, salės, biblioteka, viešos erdvės su daug vandens ir augmenijos, todėl vietiniai gyventojai jį priima labai teigiamai. Kai pastatas yra naudojamas, kai jis atranda savo vietą, kai pastatas pasakoja daugiau nei vieną istoriją – tai tada gerą emociją kelia visai ne vienas ar kitas architektūros stilius, o tai, kad jis tiesiog puikiai veikia ir tarnauja žmonėms – tokiu atveju jis tampa emociškai gražus ir įdomus pats iš savęs“, – apibendrina ekspertas.

Eksperto nuomonę apie pastatų funkciją patvirtina ir „Darnu Group“ inicijuoto tyrimo rezultatai – šiuo metu nenaudojami Vilniaus koncertų ir sporto rūmai buvo vienas dažniausiai įvardijamų ir prie nuobodžių pastatų kategorijos priskiriamų objektų. 
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-24 07:30
Kategorijos „Tvarios inovacijos architektūroje“ NAA apdovanojimas skirtas keliaujančioms architektūros dirbtuvėms. Apdovanojimas įteiktas Architektūros fondui už jaunosios kartos architektūrinį ugdymą regionuose ir vietos bendruomenių įgalinimą. Keliaujančias dirbtuves sudarantys projektai: laisvala...
nuotrauka
2025-07-23 16:39
Mies van der Rohe prizas (EU Mies Award) – tai prestižinis Europos Sąjungos šiuolaikinės architektūros apdovanojimas, organizuojamas nuo 1987 m. Iš visų projektų, kurie buvo pasiūlyti kaip Lietuvą reprezentuosiantys kandidatai, Lietuvos architektų sąjungos (LAS) Taryba išrinko penkis.
nuotrauka
2025-07-23 11:21
Dar 1968 m. JUNG pristatė LS 990 jungiklių liniją, kurią galima laikyti šiuolaikinių jungiklių dizaino pirmtaku. Jie radikaliai skyrėsi nuo tuo metu populiarių svirtinių jungiklių – pasižymėjo kvadratine forma ir minimalistiniu siluetu, įkvėptu Bauhauzo dizaino principų. Sėkmingas LS 990 jungiklių d...
nuotrauka
2025-07-23 09:13
NAA Pagrindinis Didysis prizas už architektūrą, paskatinusią miesto kultūrinį atgimimą, atiteko Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“. Taip pat šis projektas pripažintas Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu. ...
nuotrauka
2025-07-23 07:00
Geriausia viešąja erdve Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose paskelbtas Panevėžio Skaistakalnio parkas, kuris regeneruoja daugiasluoksnę socialinę ir kultūrinę jungtį deformuotoje miesto struktūroje. Jį projektavo architektų studija „PUPA / Life Over Space“ (architektai Tadas Jonauskis, Jus...
nuotrauka
2025-07-22 10:00
Druskininkuose netrukus bus prikeltas naujam gyvenimui vienas tarpukario kurortinės architektūros simbolių – medinė vila „Oazė“. Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir UAB „Mokykla vaikams“ pasirašė sutartį dėl paskolos vilos atnaujinimui. Projektas siekia ne tik atkurti unikalų kultūros paveldą, bet i...
nuotrauka
2025-07-22 08:25
Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose (NAA) geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo „Kauno krantinių atgimimo“ projektas. Už moksliniais tyrimais paremtą urbanistinę studiją apdovanotos VILNIUS TECH Urbanistikos katedros architektės prof. dr. Dalia Dijokienė ir doc. dr. Inesa A...
nuotrauka
2025-07-21 07:47
NAA Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimas šiemet atiteko A klasės verslo centrui „Artery“, iškilusiam Vilniaus centre, Konstitucijos prospekte. Projektą kūrė tarptautinė architektų komanda – žymi JAV studija „Studio Libeskind“ (Daniel Libeskind, Yama Karim, Michael Ashley) ir Liet...
nuotrauka
2025-07-16 11:16
Klaipėdos rajono savivaldybė žengė reikšmingą žingsnį aiškios priemiesčio teritorijų plėtros link – pasirašyta sutartis su tarptautine architektų komanda MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Ji atliks išsamų priemiesčių urbanistinį tyrimą.
nuotrauka
2025-07-16 07:17
Projektavimo ir restauravimo institutas NACIONALINIUOSE ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMUOSE (NAA) pelnė prestižinį Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintą Sapiegų rūmų kapitalinį remontą. Šis projektas yra svarbus ne tik dėl architektūrinės vertės, bet ir dėl r...
nuotrauka
2025-07-14 13:51
Keisis skveras šalia vienos ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių ikonų ir populiaraus turistų traukos objekto – Šv. Onos bažnyčios. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus vystymo kompanijos parengtam šios viešosios erdvės pertvarkymo projektui. Projektu siekiama įprasminti vieto...
nuotrauka
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras