2025 m. liepos 23 d. trečiadienis, 9:32:03
Reklama  |  facebook

Urbanistinis forumas: ar Lietuvos miestai eis Kopenhagos keliu?

2024-11-14 15:53
Trečiadienį, lapkričio 13 d., XVIII Lietuvos urbanistinio forumo „15 minučių miestas: sprendimai tvariam sprendimui“ pirmoje dalyje buvo kalbama, kaip turi keistis miestai, kad jie ne tik užtikrintų aukštą gyvenimo kokybę ir atitiktų kasdienius žmonių poreikius, bet ir išliktų konkurencingi. Svarstyta, kad pagrindinės gyvenimo vietos ir paslaugos turi būti lengvai pasiekiamos pėsčiomis arba dviračiu, mažinant automobilių naudojimą ir taršą. Ši idėja tampa vis aktualesnė šiandienos miestuose, kuriuose dažnai trūksta efektyvių viešojo transporto ir tvarių judėjimo alternatyvų.
nuotrauka
Aplinkos ministerijos nuotr.


Minimos įmonės
LNTPA (Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija),
Vilniaus m. savivaldybė,
Renginyje savo įžvalgomis dalinosi nekilnojamojo turto vystytojai, architektai bei šiuolaikinių miestų planuotojai.

„Po 25 metų Lietuva turi tapti klimatui neutralia valstybe. Šiandien perstatomi miestai turi būti prisitaikę prie ekstremalių klimato reiškinių. Taip pat kalbame ir apie prieinamą miestą ne tik dėl fizinio universalaus dizaino, bet ir prieinamos būsto kainos“, – tardamas sveikinimo žodį forumo dalyviams kalbėjo pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot jo, šių metų Urbanistinio forumo tikslas – diskutuoti apie gyvenimą mieste be automobilio. 15 minučių miestas – tai mikrorajonų kvartalinis planavimas, mišrios paskirties pastatai, kurie tampa gyvenimo centrais visą parą.

Ministras 
Simonas Gentvilas.
Aplinkos ministerijos nuotr.
 
„Šiandien turime kalbėti, kiek automobilių judumo, taršos emisijų, asfalto dangos poreikio gali sumažinti 15 minučių miestas ir kiek papildomų socialinių ryšių tarp gyventojų, fizinio aktyvumo gali sukurti šiuolaikinis miestas“, – teigė ministras.

Pagrindiniai miesto vystytojai turi būti savivalda

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis forume teigė, kad savivalda yra pagrindiniai miestų vystytojai. Jie privalo matyti miesto viziją po 15-25 metų. XXI amžius keičia supratimą apie miestą: tame pačiame pastate gali būti ir parduotuvės, ir biurai, ir gyvenamieji būstai. Todėl savivalda turi įtraukti vietos bendruomenes į miestų planavimo procesus.

Kalbėdamas apie Vilnių, R. Dargis teigė, kad Lietuvos sostinė auga sparčiausiai regione ir po keliasdešimties metų gali tapti milijoniniu miestu. Vilnius yra vienas žaliausių, tačiau žaliąsias zonas reikėtų pertvarkyti taip, kad jos taptų patrauklesnės miestiečiams.

Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas siūlė įkurti Vilniaus forumą, kuriame savivaldos atstovai, vietos bendruomenės, mokslininkai, urbanistai ir paveldo apsaugos specialistai nuolat svarstytų sostinės ateities viziją bei problemas, kad jame patogiai galėtų gyventi mūsų vaikai ir anūkai.

Kopenhagoje svarbiausios vietos pasiekiamos per 5 minutes

Danijos architektūros ir urbanistinio planavimo įmonės JRDV Urban International įkūrėjas ir prezidentas Morten Jensen kabėjo apie Danijos sostinės Kopenhagos, kaip 15 minučių miesto, planavimo ypatumus. „15 minučių miesto“ koncepcija – tai urbanistinio planavimo idėja, pagal kurią didžioji dalis kasdienių poreikių ir paslaugų, tokių kaip darbas, apsipirkimas, švietimas, sveikatos priežiūra ir laisvalaikis, pasiekiami per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu nuo bet kurios miesto vietos.

Kopenhaga.
Mihai Vlasceanu nuotr.
 
Kopenhagoje svarbiausias vietas galima pasiekti per 5 minutes, o 75 proc. kelionių vyksta dviračiais ar viešuoju transportu.

Anot pranešime pacituoto M. Jensen, viduramžių miestai buvo 15 minučių miestai, kur viskas buvo pasiekiama ranka. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo viskas pasikeitė: žmonės gyvena viename rajone, dirba kitame. Maždaug prieš 50 metų Kopenhagos planuotojai nusprendė miesto centre įrengti tik pėsčiųjų gatves. Iš pradžių galvota, kad centras apmirs, nes žmonėms bus nepatogu atvažiuoti, tačiau tokie nuogąstavimai nepasiteisino.

Kopenhagoje pramoniniai rajonai buvo paversti gyvenamaisiais. Žmonės vaikščiojo į darbą pėsčiomis, buvo sukurta metro sistema, leidžianti patogiai atvažiuoti į šiuos rajonu, kur įsikūrė biurai, viešbučiai, švietimo įstaigos.

„Miestas turi būti smagus gyventi, tokia yra Kopenhaga. Čia vyksta daug eksperimentinių renginių, yra daug jaukių rajonų ir gatvių“, – sakė pranešėjas.

Būstų planavimas turi būti grįstas duomenimis

Kitas pranešėjas iš Danijos, šios šalies Būsto ekonomikos žinių centro projektų direktorius Curt Liliegreen kalbėjo apie duomenimis grįstą planavimą ir sprendimų priėmimą. Jo teigimu, planuojant socialinius būstus Vakarų Europoje praėjusiame amžiuje buvo padaryta nemažai klaidų. Tokie butai buvo statomi priemiesčiuose ir tuose rajonuose kilo daug problemų: augo nusikalstamumas bei socialinė nelygybė. Vėliau tokius būstus buvo nuspręsta griauti ir statyti naujus pastatus.

Planuojant naujų būstų poreikį, būtina prognozuoti gyventojų skaičių bei jų finansines galimybes. Tuomet bus lengviau įvertinti, ar reikėtų statyti mažus ar didelius butus. Yra daug būdų, kaip naudojant įvairius statistinius duomenis, įvertinti būstų poreikį ateityje. Tokie skaičiavimo modeliai taikomi Kopenhagoje.

Danijoje buvo priimtas teisės aktas, kad 25 proc. statomo būsto būtų socialinis. Tokia tvarka padeda spręsti būstų problemą. Kalbėdamas apie būsto įperkamumą, pranešime cituojamas C. Liliegreen paminėjo Vokietijos pavyzdį, kuomet buvo subsidijuojami nekilnojamojo turto vystytojai, o ne pirkėjai.

Urbanistikos forumo klausytojai. Aplinkos ministerijos nuotr.

Vilniaus plėtra susiduria su iššūkiais

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė tvirtino, kad Lietuvos sostinė neturi tiek statistinių duomenų kaip Kopenhaga, tad miesto planavimas susiduria su iššūkiais.

„Vilniuje leidžiama viską, nes tai yra statytojų teisė. Tai yra privati žemė, todėl daug dalykų nekontroliuojama. Nuo šių metų sausio aukcionuose jau galime parduoti valstybinę žemę ir miesto planavimą kontroliuoti“, – teigė pranešime pacituota vyriausioji architektė.

Anot jos, kai kurie sostinės mikrorajonai gali tapti vadinamaisiais 15 minučių centrais, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į patį miesto centrą. Tačiau šiandien norint įgyvendinti šią idėją visame Vilniuje, dar trūksta infrastruktūros: biurų, švietimo įstaigų, naujų gatvių. 
Statybunaujienos.lt



Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2025-07-23 09:13
NAA Pagrindinis Didysis prizas už architektūrą, paskatinusią miesto kultūrinį atgimimą, atiteko Panevėžio šiuolaikinio meno muziejus „Stasys Museum“, kurį projektavo architektų studija „IMPLMNT architects“. Taip pat šis projektas pripažintas Geriausiu kultūrinės ir socialinės architektūros kūriniu. ...
nuotrauka
2025-07-23 07:00
Geriausia viešąja erdve Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose paskelbtas Panevėžio Skaistakalnio parkas, kuris regeneruoja daugiasluoksnę socialinę ir kultūrinę jungtį deformuotoje miesto struktūroje. Jį projektavo architektų studija „PUPA / Life Over Space“ (architektai Tadas Jonauskis, Jus...
nuotrauka
2025-07-22 10:00
Druskininkuose netrukus bus prikeltas naujam gyvenimui vienas tarpukario kurortinės architektūros simbolių – medinė vila „Oazė“. Nacionalinis plėtros bankas ILTE ir UAB „Mokykla vaikams“ pasirašė sutartį dėl paskolos vilos atnaujinimui. Projektas siekia ne tik atkurti unikalų kultūros paveldą, bet i...
nuotrauka
2025-07-22 08:25
Nacionaliniuose architektūros apdovanojimuose (NAA) geriausio urbanistikos kūrinio kategorijoje triumfavo „Kauno krantinių atgimimo“ projektas. Už moksliniais tyrimais paremtą urbanistinę studiją apdovanotos VILNIUS TECH Urbanistikos katedros architektės prof. dr. Dalia Dijokienė ir doc. dr. Inesa A...
nuotrauka
2025-07-21 07:47
NAA Geriausio komercinės architektūros kūrinio apdovanojimas šiemet atiteko A klasės verslo centrui „Artery“, iškilusiam Vilniaus centre, Konstitucijos prospekte. Projektą kūrė tarptautinė architektų komanda – žymi JAV studija „Studio Libeskind“ (Daniel Libeskind, Yama Karim, Michael Ashley) ir Liet...
nuotrauka
2025-07-16 11:16
Klaipėdos rajono savivaldybė žengė reikšmingą žingsnį aiškios priemiesčio teritorijų plėtros link – pasirašyta sutartis su tarptautine architektų komanda MB „Pupa – strateginė urbanistika“. Ji atliks išsamų priemiesčių urbanistinį tyrimą.
nuotrauka
2025-07-16 07:17
Projektavimo ir restauravimo institutas NACIONALINIUOSE ARCHITEKTŪROS APDOVANOJIMUOSE (NAA) pelnė prestižinį Geriausio kultūros paveldo objekto atnaujinimo apdovanojimą už sėkmingai įgyvendintą Sapiegų rūmų kapitalinį remontą. Šis projektas yra svarbus ne tik dėl architektūrinės vertės, bet ir dėl r...
nuotrauka
2025-07-14 13:51
Keisis skveras šalia vienos ryškiausių Vilniaus senamiesčio architektūrinių ikonų ir populiaraus turistų traukos objekto – Šv. Onos bažnyčios. Išduotas statybą leidžiantis dokumentas Vilniaus vystymo kompanijos parengtam šios viešosios erdvės pertvarkymo projektui. Projektu siekiama įprasminti vieto...
nuotrauka
2025-07-09 15:25
Lietuvoje žinoma architektė, dvi kadencijas Lietuvos architektų sąjungai vadovavusi Rūta Leitanaitė pavasarį sugrįžo į KTU Statybos ir architektūros fakultetą kaip Architektūros studijų programos vadovė.
nuotrauka
2025-07-09 09:49
Kairysis Nemuno krantas Kaune netrukus pasikeis neatpažįstamai – išrinkta trečiojo ir tolesnių „Nemunaičių“ kvartalo etapų architektūrinė vizija. Tarptautiniame „SBA Urban“ rengtame architektūros konkurse dalyvavo 15 architektų komandų iš viso pasaulio. Konkursą laimėjo 3 architektų komandos – I vie...
nuotrauka
2025-07-07 08:17
Naujamiestis – vienas iš greičiausiai augančių sostinės rajonų ir strateginė Vilniaus teritorija, kur sprendimai dėl plėtros šiandien gali nulemti ne tik šio rajono, bet ir miesto gyvybingumo ateitį, sako NT ir verslo ekspertai. Sparčiai besikeičiantis buvęs pramoninis rajonas vis dar neturi aiškaus...
nuotrauka
2025-07-04 13:49
Daugeliui kava yra daugiau nei rytinis gėrimas. Tai ritualas, malonumas ir jėgų suteikiantis eliksyras, galintis į gerą pakeisti net sunkiausią dieną. Tačiau kalbant apie tokį svarbų gėrimą, dažnas nesusimąsto, kaip pasirinktas kavos ruošimo būdas gali paveikti jos skonį. Net ir naudojant tą pačią k...
nuotrauka
2025-07-03 10:02
Tęsdama ilgalaikį įsipareigojimą remti Ukrainos pokario atsigavimą, Italijos architektų studija „Scandurra Studio" buvo pakviesta pristatyti projektą „Ateities mokykla Ukrainai" 2025 m. Lvivo urbanistiniame forume, kuris vyko birželio 11-13 d.
nuotrauka
2025-07-02 11:59
Nacionalinis plėtros bankas ILTE skyrė kiek daugiau nei pusę milijono eurų Kėdainių rajone esančio Kalnaberžės dvaro atnaujinimui. Pasak projektą įgyvendinančios UAB „Rangon“ vadovo, siekiama atgaivinti nykstantį kultūros paveldą ir pritaikyti jį šiuolaikiniams visuomenės poreikiams.
nuotrauka
2025-07-01 08:41
Pirmadienį, birželio 30 d., Panevėžyje, Juozo Miltinio dramos teatre įvyko Nacionalinių architektūros apdovanojimų (NAA) 2025 ceremonija, kurios metu pagerbti geriausi architektūriniai kūriniai Lietuvoje.
nuotrauka
2025-06-30 14:39
Vilniaus centrinėje dalyje, tarp A.Juozapavičiaus ir Žvejų gatvių, esantis sklypas įgys naują veidą – baigėsi konkursas, kuriame penkios architektūros studijos varžėsi dėl galimybės sukurti gyvenamąjį kvartalą prie Mindaugo tilto. Laimėtoju pripažintas studijos „Aketuri Architektai“ projektas „FLUME...
nuotrauka
2025-06-30 08:34
Bet kuris kokybiškas produktas gimsta dar braižymo lentoje, o jo kelionė tęsiasi tol, kol patikimai tarnauja daugelį metų. Todėl renkantis jungiklius, svarbu ne tik dizainas – dar svarbiau, iš ko ir kaip jie pagaminti. Originalūs JUNG jungikliai išsiskiria išgaamžėmis medžiagomis, pažangiomis gamybo...
nuotrauka
2025-06-27 15:46
Stresas, įtampa, nuovargis – dažni šiuolaikinio žmogaus palydovai. Todėl vis svarbesniu tampa klausimas – kur mes galime atgauti jėgas? Pasak psichologo, atsakymas slypi ten, kur praleidžiame daugiausia laiko – mūsų namuose. Tinkamai kuriama namų aplinka gali tapti ne tik atsipalaidavimo erdve, bet ...
nuotrauka
2025-06-27 14:46
Klaipėdos centrinio pašto pastate, kur numatoma įkurti F. W. Argelanderio mokslo ir meno centrą – pažintis su navigacijos, astronomijos, pašto istorijos ekspozicijomis, pačiu Argelanderiu bei Prūsijos karališkąja šeima, interaktyvūs sprendimai, erdvės mokslui, menui, bendruomenėms. Jau išnagrinėtos ...
nuotrauka
2025-06-27 14:34
Naujausias Turto banko užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad, renkantis darbdavį, kas penktam gyventojui svarbi ergonomiška darbo vieta. Psichologas-psichoterapeutas Erikas Siudikas pritaria – kai darbo erdvė jauki, yra oro, šviesos, darnos, kūnas atsipalaiduoja, imama giliau kvėpuoti, mąstyti ir ku...

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras