Renginyje savo įžvalgomis dalinosi nekilnojamojo turto vystytojai, architektai bei šiuolaikinių miestų planuotojai.

„Po 25 metų Lietuva turi tapti klimatui neutralia valstybe. Šiandien perstatomi miestai turi būti prisitaikę prie ekstremalių klimato reiškinių. Taip pat kalbame ir apie prieinamą miestą ne tik dėl fizinio universalaus dizaino, bet ir prieinamos būsto kainos“, – tardamas sveikinimo žodį forumo dalyviams kalbėjo pranešime cituojamas aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Anot jo, šių metų Urbanistinio forumo tikslas – diskutuoti apie gyvenimą mieste be automobilio. 15 minučių miestas – tai mikrorajonų kvartalinis planavimas, mišrios paskirties pastatai, kurie tampa gyvenimo centrais visą parą.

Ministras 

Simonas Gentvilas.

Aplinkos ministerijos nuotr.

 

„Šiandien turime kalbėti, kiek automobilių judumo, taršos emisijų, asfalto dangos poreikio gali sumažinti 15 minučių miestas ir kiek papildomų socialinių ryšių tarp gyventojų, fizinio aktyvumo gali sukurti šiuolaikinis miestas“, – teigė ministras.

Pagrindiniai miesto vystytojai turi būti savivalda

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas Robertas Dargis forume teigė, kad savivalda yra pagrindiniai miestų vystytojai. Jie privalo matyti miesto viziją po 15-25 metų. XXI amžius keičia supratimą apie miestą: tame pačiame pastate gali būti ir parduotuvės, ir biurai, ir gyvenamieji būstai. Todėl savivalda turi įtraukti vietos bendruomenes į miestų planavimo procesus.

Kalbėdamas apie Vilnių, R. Dargis teigė, kad Lietuvos sostinė auga sparčiausiai regione ir po keliasdešimties metų gali tapti milijoniniu miestu. Vilnius yra vienas žaliausių, tačiau žaliąsias zonas reikėtų pertvarkyti taip, kad jos taptų patrauklesnės miestiečiams.

Pramoninkų konfederacijos viceprezidentas siūlė įkurti Vilniaus forumą, kuriame savivaldos atstovai, vietos bendruomenės, mokslininkai, urbanistai ir paveldo apsaugos specialistai nuolat svarstytų sostinės ateities viziją bei problemas, kad jame patogiai galėtų gyventi mūsų vaikai ir anūkai.

Kopenhagoje svarbiausios vietos pasiekiamos per 5 minutes

Danijos architektūros ir urbanistinio planavimo įmonės JRDV Urban International įkūrėjas ir prezidentas Morten Jensen kabėjo apie Danijos sostinės Kopenhagos, kaip 15 minučių miesto, planavimo ypatumus. „15 minučių miesto“ koncepcija – tai urbanistinio planavimo idėja, pagal kurią didžioji dalis kasdienių poreikių ir paslaugų, tokių kaip darbas, apsipirkimas, švietimas, sveikatos priežiūra ir laisvalaikis, pasiekiami per 15 minučių pėsčiomis, dviračiu ar viešuoju transportu nuo bet kurios miesto vietos.

Kopenhaga.

Mihai Vlasceanu nuotr.

 

Kopenhagoje svarbiausias vietas galima pasiekti per 5 minutes, o 75 proc. kelionių vyksta dviračiais ar viešuoju transportu.

Anot pranešime pacituoto M. Jensen, viduramžių miestai buvo 15 minučių miestai, kur viskas buvo pasiekiama ranka. Tačiau po Antrojo pasaulinio karo viskas pasikeitė: žmonės gyvena viename rajone, dirba kitame. Maždaug prieš 50 metų Kopenhagos planuotojai nusprendė miesto centre įrengti tik pėsčiųjų gatves. Iš pradžių galvota, kad centras apmirs, nes žmonėms bus nepatogu atvažiuoti, tačiau tokie nuogąstavimai nepasiteisino.

Kopenhagoje pramoniniai rajonai buvo paversti gyvenamaisiais. Žmonės vaikščiojo į darbą pėsčiomis, buvo sukurta metro sistema, leidžianti patogiai atvažiuoti į šiuos rajonu, kur įsikūrė biurai, viešbučiai, švietimo įstaigos.

„Miestas turi būti smagus gyventi, tokia yra Kopenhaga. Čia vyksta daug eksperimentinių renginių, yra daug jaukių rajonų ir gatvių“, – sakė pranešėjas.

Būstų planavimas turi būti grįstas duomenimis

Kitas pranešėjas iš Danijos, šios šalies Būsto ekonomikos žinių centro projektų direktorius Curt Liliegreen kalbėjo apie duomenimis grįstą planavimą ir sprendimų priėmimą. Jo teigimu, planuojant socialinius būstus Vakarų Europoje praėjusiame amžiuje buvo padaryta nemažai klaidų. Tokie butai buvo statomi priemiesčiuose ir tuose rajonuose kilo daug problemų: augo nusikalstamumas bei socialinė nelygybė. Vėliau tokius būstus buvo nuspręsta griauti ir statyti naujus pastatus.

Planuojant naujų būstų poreikį, būtina prognozuoti gyventojų skaičių bei jų finansines galimybes. Tuomet bus lengviau įvertinti, ar reikėtų statyti mažus ar didelius butus. Yra daug būdų, kaip naudojant įvairius statistinius duomenis, įvertinti būstų poreikį ateityje. Tokie skaičiavimo modeliai taikomi Kopenhagoje.

Danijoje buvo priimtas teisės aktas, kad 25 proc. statomo būsto būtų socialinis. Tokia tvarka padeda spręsti būstų problemą. Kalbėdamas apie būsto įperkamumą, pranešime cituojamas C. Liliegreen paminėjo Vokietijos pavyzdį, kuomet buvo subsidijuojami nekilnojamojo turto vystytojai, o ne pirkėjai.

Urbanistikos forumo klausytojai. Aplinkos ministerijos nuotr.

Vilniaus plėtra susiduria su iššūkiais

Vilniaus miesto vyriausioji architektė Laura Kairienė tvirtino, kad Lietuvos sostinė neturi tiek statistinių duomenų kaip Kopenhaga, tad miesto planavimas susiduria su iššūkiais.

„Vilniuje leidžiama viską, nes tai yra statytojų teisė. Tai yra privati žemė, todėl daug dalykų nekontroliuojama. Nuo šių metų sausio aukcionuose jau galime parduoti valstybinę žemę ir miesto planavimą kontroliuoti“, – teigė pranešime pacituota vyriausioji architektė.

Anot jos, kai kurie sostinės mikrorajonai gali tapti vadinamaisiais 15 minučių centrais, kad žmonėms nereikėtų važiuoti į patį miesto centrą. Tačiau šiandien norint įgyvendinti šią idėją visame Vilniuje, dar trūksta infrastruktūros: biurų, švietimo įstaigų, naujų gatvių.