Klausiama, ką daryti pastebėjus, kad į darbą ateina kolega, galimai turėjęs rizikingą kontaktą su užsikrėtusiu žmogumi, arba kaip elgtis darbuotojui, jei jis turėjo rizikingą kontaktą su užsikrėtusiuoju, bet jam darbdavys vis tiek liepia ateiti į darbą?

Pasak VDI specialistų, jei kyla įtarimų dėl grėsmės užsikrėsti COVID-19 nuo bendradarbių, pirmiausia apie tokius atvejus darbuotojai turėtų pranešti tiesioginiam vadovui, darbdavio įgaliotam asmeniui arba atsakingam už darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimą. Tačiau sprendimą dėl asmenų, turėjusių kontaktą su užsikrėtusiais COVID-19 liga, saviizoliacijos ir testų atlikimo, primena VDI, priima Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Darbdaviui įtarus ar gavus informacijos iš kitų darbuotojų apie galimus kontaktus su užsikrėtusiais asmenimis turėjusius darbuotojus, jis gali kreiptis į NVSC. Jei darbuotojui yra privaloma izoliacija (susirgus ar turėjus kontaktą su sergančiuoju), izoliacijos laikotarpiu darbo vietoje dirbti yra draudžiama. Tokiu atveju administracinė atsakomybė būtų taikoma darbdaviui. Jei asmuo pats nesilaiko saviizoliacijos, eina į darbą, jam gresia bauda už ligos platinimą.

Darbdavys, bandydamas nenutraukti veiklos ir versdamas dirbti darbuotojus, kuriems privaloma saviizoliacija ar jie turi panašių simptomų į COVID-19, rizikuoja daugelio kitų darbuotojų ir jų šeimos narių saugumu bei kenkia savo verslui: kolektyvui užsikrėtus nuo tokio darbuotojo, bet kokiu atveju įmonės veikla būtų sutrikdyta arba kuriam laikui sustabdyta.

Protrūkiai įmonėse kyla dėl įvairių priežasčių, dalijasi VDI, – nuo žmogiškos pareigos, noro išsaugoti darbo vietą ar užsidirbti, iki vadovavimo kompetencijų trūkumo, karantino teisinio reglamentavimo nesilaikymo, darbuotojų saugos ir sveikatos užtikrinimo rekomendacijų ignoravimo. Vienas iš riziką keliančių pavyzdžių, kai į darbo vietą vykstama įmonės transportu. Nepaisant to, kad dažniausiai tai vienos pamainos darbuotojai, vis tiek turi būti laikomasi saugaus atstumo reikalavimų, dėvimos veido kaukės.

„Visgi kaip vieną svarbiausių priemonių matytume žmonių sąmoningumą nuo žemiausios grandies iki vadovų. Kol patys neįsisąmoninsime, kokių pasekmių gali turėti mūsų veiksmas, nieko nebus. Darbdavys turėtų laikytis rekomendacijų, kaip elgtis nustačius užsikrėtimo atvejį įmonėje – stabdyti veiklą, nors tai sudėtingas sprendimas. Yra ne vienas pavyzdys, kai įmonė, nepaisydama visų neigiamų pasekmių verslui, stabdė veiklą pirmenybę teikdama darbuotojų saugumui, ir darbą tęsė tik suvaldžiusi rizikas. Dabar kaip niekad svarbu prireikus sugebėti operatyviai perorganizuoti įmonės darbą“, – cituojamas VDI vadovas Jonas Gricius.

VDI specialistai taip pat pastebi, kad padaugėjo ir į juos besikreipiančių darbdavių, kurie teiraujasi, ar jų pritaikytos priemonės yra pakankamos rizikai dėl viruso grėsmės valdyti. Jų imamasi įvairių: matuojama darbuotojų temperatūra prieš įeinant į pastatą, darbuotojams išdalinami pamainos vadovų kontaktai (operatyviai komunikacijai pajutus ligos simptomus), sudaromi išankstiniai pavaduojančių darbuotojų sąrašai, tinkamai prižiūrimos bendrosios patalpos, dažniau valomi ir keičiami ventiliacijos filtrai.

Tačiau kaip matyti iš viešai skelbiamos informacijos apie darbovietėse kylančius COVID-19 protrūkius, ne visi darbdaviai atsakingai vertina darbuotojų saugumą ir sveikatą. VDI primena, kad visuose darbo etapuose būtina taikyti pagrindines COVID-19 viruso prevencijos priemones: laikytis atstumo, dėvėti veido kaukes, rūpintis rankų higiena ir dezinfekcija. Darbdaviai turėtų užtikrinti (patariama pakabinti įspėjamuosius ženklus), kad būtų dėvimos kaukės ir laikomasi atstumo darbo persirengimo kambariuose, virtuvėlėse, vykstant į darbą bendruoju įmonės transportu.