Iš esmės, viena pagrindinių priežasčių dėl kurios pastaraisiais metais gerokai padidėjo darbuotojų mobilumas yra bendras darbuotojų trūkumas Europos Sąjungoje (ES). Remiantis „Eurobarometro“ tyrimo rezultatais, daugiau nei pusė mažų ir vidutinių ES įmonių susiduria su sunkumais ieškant darbuotojų.

Darbuotojų mobilumą ne ką mažiau didinti pastaruoju metu ėmė ir įvairūs kariniai konfliktai – į ES atvykstantys pabėgėliai įsitraukia į darbo rinką, padeda užpildyti trūkstamų darbuotojų vietas.

Kiekvienais metais į Lietuvą nemažai užsienio specialistų atvyksta kartu su investicijomis, Kaip ir pačios Lietuvos įmonės plėtoja verslo ryšius eksporto rinkose, laimi konkursus dėl darbų atlikimo, todėl siunčia savo darbuotojus į užsienio valstybes.

Už klaidas komandiruojant – riebių baudų grėsmė

Dažniausiai įmonės, kurios siunčia darbuotojus į užsienį, pražiūri, o kartais netgi sąmoningai bando apeiti reikalavimus, kurie skirti užtikrinti komandiruotėms darbuotojams priimančioje valstybėje taikomas darbo apmokėjimo, darbo bei poilsio laiko sąlygas.

T.y. darbo užmokestį, apmokėjimą už viršvalandžius bei darbą poilsio ir švenčių dienomis, tinkamą su komandiruote susijusių išlaidų kompensavimą.

Geriau tokių klaidų yra nedaryti ir jų vengti, mat tai gali labai brangiai kainuoti – ES valstybės narės pakankamai griežtai kontroliuoja darbuotojų užsieniečių veiklą jų teritorijose.

Štai, pavyzdžiui, Belgijoje už reikalavimų, kurie taikomi komandiruotiems darbuotojams pažeidimus gali grėsti ne tik didelės baudos, tačiau netgi ir baudžiamoji atsakomybė. Žinoma, tokie pažeidimai turi būti didelio masto ir paliesti ne vieną darbuotoją.

Denner Trindade nuotr.

Baudų dydžiai ES valstybėse narėse skiriasi priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, masto, kartotinumo, įmonės dydžio bei komandiruotų darbuotojų, su kuriais susijęs pažeidimas skaičiaus. Baudos gali svyruoti nuo 1 tūkst. eurų iki 500 tūkst. eurų.

Lietuvoje baudos už minėtus pažeidimus taip pat yra reikšmingos. Už nepranešimą apie komandiruotą darbuotoją siunčiančiai įmonei gali būti taikoma nuo apytikriai 400 eurų iki 700 eurų bauda.

Svarbu, kad komandiruotus darbuotojus priimanti įmonė taip pat turi tam tikras pareigas ir privalo teikti pranešimus apie priimamus komandiruotus darbuotojus. Pažeidus informavimo apie priimamus laikinai dirbti užsieniečius tvarką, priimančiajai įmonei gali būti skirtos baudos, kurių dydis yra nuo 1 iki 3 minimalių mėnesinių algų.

Ką reikėtų žinoti komandiruojamą darbuotoją priimančiai Lietuvos įmonei?

Iš esmės, tam, kad išvengti problemų, ne ką mažiau svarbu ne tik tinkamai komandiruoti darbuotoją, tačiau ir komandiruojamą darbuotoją priimti. Tad ką turėtų žinoti Lietuvos įmonė, jeigu ji priima komandiruojamus darbuotojus ir yra laikoma komandiruotus darbuotojus priimančiuoju subjektu?

Visų pirma, ji privalo pranešti apie priimamus komandiruotus darbuotojus per elektroninę draudėjų aptarnavimo sistemą, užpildydama nustatytos formos pranešimą (LDU formą).

Tuomet, įsitikinti, kad komandiruoti darbuotojai yra tinkamai įdarbinti bei apdrausti socialiniu draudimu siunčiančiojoje įmonėje bei įsitikinti, kad jie tikrai turi teisę laikinai būti ir dirbti Lietuvoje. Kitaip tariant, priimančioji įmonė turi pareikalauti iš siunčiančiosios įmonės dokumentų, patvirtinančių minėtas aplinkybes. Taip pat, užtikrinti, kad komandiruotų darbuotojų darbo vietoje būtų saugomi visi su komandiruotais darbuotojais susiję dokumentai ir kad reikalui esant jie būtų pateikti kontroliuojančioms institucijoms.

Jeigu komandiruoti darbuotojai yra trečiųjų valstybių piliečiai, priimančioji įmonė pagal Užimtumo įstatymą atsako už šių komandiruotų darbuotojų darbo Lietuvoje teisėtumą.

Dėl to labai svarbu nuodugniai patikrinti ir įsitikinti, kad šie užsieniečiai yra tinkamai įdarbinti siunčiančiojoje valstybėje ir kad jie turi kitos ES valstybės narės leidimą gyventi arba ilgalaikę vizą, kuri suteikia jiems teisę būti Lietuvoje.

Pagal bendrą taisyklę, trečiųjų valstybių piliečiai, turintys kitos valstybės narės leidimus gyventi, gali būti komandiruojami į kitas valstybes nares iki 90 kalendorinių dienų. Ilgesniam darbui Lietuvoje yra būtinas Lietuvos Respublikos išduotas leidimas gyventi arba nacionalinė viza.

Jeigu trečiųjų valstybių piliečiai yra komandiruojami ne iš ES valstybės narės, prieš pradėdami laikinai dirbti Lietuvoje, jie visais atvejais privalo įsigyti leidimą dirbti Lietuvoje.