2021 birželio 15 d. antradienis, 4:28
Reklama  |  facebook

Kas padarė įtaką rekordiniam darbo užmokesčio augimui?

2018-06-05 09:27
nuotrauka
Tadas POVILIAUSKAS, SEB banko vyriausiasis analitikas


Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą šių metų ketvirtį buvo 895 eurai, arba 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Sparčiausią nuo 2008 metų atlyginimų augimą lėmė nuo šių metų pradžios nuo 380 iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, pakeltas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir tebesitęsianti palanki darbuotojams padėtis darbo rinkoje, kai yra įmonių, norinčių didinti darbuotojų skaičių, bet darbo jėgos daugelyje šalies regionų trūksta.

Atlyginimas po mokesčių Lietuvoje pirmą ketvirtį augo kukliau negu prieš mokesčius – 8,6 proc. – iki 700 eurų. Augimą pristabdė tai, kad nuo šių metų pradžios panaikintas 200 eurų papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems tėvams už kiekvieną vaiką – jį pakeitė tiesioginė 30 eurų išmoka. Tad nors alga po mokesčių auginantiems vaikus darbuotojams ir mažėjo, tačiau jų realios pajamos arba nesikeitė, arba net ir didėjo tuo atveju, jeigu tėvų vidutinis darbo užmokestis buvo arti MMA. Beje, nuo šių metų pradžios buvo padidintas maksimalus mėnesio NPD nuo 310 iki 380 eurų, tačiau šis veiksnys neatsvėrė papildomo NPD už vaikus panaikinimo įtakos.

Tai, kad darbo rinka toliau kaista, rodo ir prieš porą savaičių Statistikos departamento pateikti duomenys, kad nedarbas šalyje pirmą ketvirtį buvo 7,2 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis negu prieš metus, o darbo jėgos ir toliau mažėjo. Laisvų darbo vietų skaičius pirmą ketvirtį truputį sumažėjo, bet ir toliau buvo istoriškai didelis. Labiausiai darbuotojų trūksta pramonės, prekybos, transporto ir IT įmonėms. Tad bent kol kas tendencijos darbo rinkoje nekinta – darbdaviai, norėdami išsaugoti arba privilioti naujus darbuotojus, turi didinti mokamą darbo užmokestį.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmą ketvirtį didėjo 10,1 proc., o viešajame sektoriuje – 8,2 procento. Dėl tokių pokyčių darbo užmokestis privačiame sektoriuje jau yra didesnis negu viešajame ir tai nėra tvari tendencija. Valdžia bus priversta labiau kelti darbo užmokestį dirbantiems viešajame sektoriuje, nes jų alga tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su darbo užmokesčiu privačiose įmonėse. 2018 m. pirmą ketvirtį viešajame sektoriuje algos didėjo ne tik dėl didesnės pareiginės algos bazinio dydžio, bet ir dėl didesnių negu prieš metus algų sveikatos sektoriuje ir dėl didesnės MMA.

Pirmą šių metų ketvirtį darbo rinkoje nemažą sumaištį sukėlė įvestos socialinio draudimo įmokų grindys. Nors dėl tokio sprendimo dalis gyventojų, dirbusių ne visu etatu, buvo atleisti, visgi sumažėjo žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, ir padaugėjo uždirbančių daugiau negu MMA. Tai reiškia, kad dalis pajamų buvo ištraukta iš šešėlio. Beje, didėjanti MMA ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas lemia, kad per metus daugiau negu 5 proc. alga didėjo net 59 proc. dirbančiųjų, kurie gaudavo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą.

Skųstis negali ir didesnes algas uždirbantys asmenys. „Sodros“ duomenis, per metus beveik pusei daugiau negu vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems darbuotojų alga padidėjo daugiau negu 5 procentais. Visus šiuos pokyčius rodo ir Statistikos departamento duomenys. Per metus sparčiai algos augo tuose sektoriuose, kuriuose mažai uždirbančių žmonių dalis yra palyginti didesnė – apgyvendinimo ir prekybos sektoriaus įmonėse vidutinis atlyginimas augo daugiau negu 10 procentų. Tiesa, įspūdingai didėjo ir IT įmonėse dirbančių asmenų vidutinė alga – 14,7 procento. Nereiktų pamiršti, kad pirmą ketvirtį įtaką algų augimui privačiame sektoriuje daro ir išmokamos premijos, kurios šiemet, panašu, buvo gerokai didesnės.

Atskirtis tarp savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir mažiausias, vis dar didėja. Nors buvo daugiau negu 10 savivaldybių, kur vidutinė alga per metus augo sparčiau negu Vilniuje, nė viena kita savivaldybė negalėjo prilygti Vilniui pagal algos pokytį eurais, o tai tik rodo, kad pajamų atskirtis tarp dirbančių sostinėje ir už jos ribų auga. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą, kai palyginame algų augimo tempą mūsų šalyje su darbo užmokesčio didėjimu Estijoje. Praėjusiais metais alga po mokesčių sparčiau augo Lietuvoje (9,6 proc., palyginti su 6,7 proc. Estijoje), tačiau eurais atlyginimas daugiau padidėjo Estijoje (62 eurais, palyginti su 58 eurais Lietuvoje).

Artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio tendencijos matyt dar liks panašios, nors Europos ekonomikos augimas lėtėja ir rodo, kad ateityje mūsų šalies ekonomikos plėtra bus lėtesnė. Darbuotojų trūkumas ir didėjantys viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimai kelti algą ir toliau bus svarbiausi veiksniai, kurie lems, kad šiemet vidutinė alga prieš mokesčius Lietuvoje didės ne lėčiau negu 8 procentais, tad verslui iššūkių dėl brangstančios darbo jėgos bus vis daugiau.

Statybunaujienos.lt




Komentaras

nuotrauka
2021-06-14 07:36
Europos Komisija (EK) yra paskelbusi šešis prioritetus 2019–2024 metams: „Europos žaliasis kursas“, „Žmonėms tarnaujanti ekonomika“, „Prie skaitmeninio amžiaus prisitaikiusi Europa“, „Europinės gyvensenos propagavimas“, „Pasaulyje stipresnė Europa“ ir „Naujas postūmis Europos demokratijai“.
nuotrauka
2021-06-11 15:04
Birželio 11 d. įvyko Ekonominės plėtros ir bendradarbiavimo organizacijos (EBPO) Lietuvos įgūdžių strategijos pristatymas. Jos metu buvo pristatyti Nacionalinės įgūdžių strategijos projekto rezultatai ir ekspertinės rekomendacijos, kaip reikėtų tobulinti Lietuvos kvalifikacijos kėlimo, ugdymo ir mok...
nuotrauka
2021-06-10 11:21
Per praėjusius metus darbas iš namų tapo norma, kurią į savo kasdienybę adaptavo daug įmonių. Darbdaviai gali nebesukti galvos kaip organizuoti veiklą darbuotojams dirbant iš namų, tačiau kyla nauji klausimai. Vis garsiau ir dažniau šnekama apie biurų eros pabaigą – ar šios prognozės turi realų pagr...
nuotrauka
2021-06-09 15:40
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius 5-iuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 m. gegužės mėnesio reikšmė išaugo 2,7% (2021 m. balandį buvo fiksuojamas 1,4% augimas).
nuotrauka
2021-06-07 10:56
Nors statistika fiksuoja mažiau bankrotų, tačiau tai tik laikinas reiškinys dėl pasikeitusio juridinių asmenų nemokumo reguliavimo. Beveik neabejotina, jog Seimo sprendimas karantino metu ir 3 mėnesius po jo įmonių vadovams netaikyti pareigos inicijuoti bankrotą bus atšauktas ir tada bankrotų skaiči...
nuotrauka
2021-06-04 10:06
Karantinas Lietuvos gyventojams atskleidė jų būsto ypatumus: išryškino ne tik namų privalumus, bet ir trūkumus. Didžiąją laiko dalį praleisdami namuose žmonės įvertino būsto plotą, jo išplanavimą ir funkcionalumą.
nuotrauka
2021-06-03 10:55
Staiga sustabdyta valstybės pagalba, lėtesnis, nei tikimasi, ekonomikos atsigavimas ar dar vienas išorės šokas ekonomikai pablogintų suvaržymų paveiktų įmonių finansinę būklę ir padidintų vadinamųjų įmonių zombių skaičių.
nuotrauka
2021-06-01 09:00
Sostinėje per gegužės mėnesį „Citus“ analitikai fiksavo 756 naujų būstų (butų ir kotedžų) rezervacijos sutartis – rinka vis dar buvo labai aktyvi. Tai daugiau nei bet kurį ankstesnį bet kurių visų ankstesnių metų mėnesį bei sausį ir vasarį šiemet, nors kiek mažiau nei balandį ir kovą.
nuotrauka
2021-05-26 09:38
Per ateinančius 2–3 metus kas trečias šalies gyventojas planuoja įsigyti naujesnį, labiau poreikius atitinkantį būstą. Būstą dažniau planuoja keisti jaunesni ir didmiesčių gyventojai. Viena iš pagrindinių būsto keitimo priežasčių – netenkina esamo būsto kokybė ir patogumas.
nuotrauka
2021-05-13 14:00
Preliminarioji sutartis yra šalių ikisutartinių santykių išraiška, kuria yra susitariama ateityje (iki nustatyto termino) pasirašyti pagrindinę sutartį. Taigi, pažengę šalių ikisutartiniai santykiai gali būti užfiksuojami preliminariojoje sutartyje.
nuotrauka
2021-05-10 10:43
Kaip daugiabučiams sutaupyti daugiau – didinti pastato energinį efektyvumą ar statyti saulės kolektorius? Naujas Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) atliktas tyrimas rodo, kad šiandien investuoti į šiluminių saulės kolektorių sistemas karštam vandeniui ruošti yra finansiškai nenaudinga, nes ...
nuotrauka
2021-05-07 11:48
Vilniaus meras Remigijus Šimašius kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir Seimo pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, prašydamas kritiškai įvertinti siūlomas Žemės įstatymo pataisas. Nekilnojamojo turto vystytojams už galimybę naudoti valstybinę žemę gresia papildomi mokesčiai, o tai iš esmės gali p...
nuotrauka
2021-05-03 15:22
„Citus“ analitikai skaičiuoja, kad praėjusį mėnesį Vilniaus pirminė rinka užfiksavo dar didesnį rezervacijų skaičių: balandį susitarta dėl 1 142 naujų butų ir kotedžų pardavimo. Praėjusį kovą rezervuotai 966 būstai, 2020 m. balandį, kai buvo pasiektas pandeminės rinkos „dugnas“ – vos 50 būstų, 2019 ...
nuotrauka
2021-05-03 11:22
Europos Sąjungos (ES) institucijose šiuo metu yra svarstoma „adekvačios“ minimalios algos ES šalyse direktyva. Direktyvos patvirtinimas ES institucijose nustatytų prievolę ją perkelti ir taikyti visose ES narėse.
nuotrauka
2021-04-19 09:44
Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) atkreipia dėmesį, kad vienas pagrindinių iššūkių, kuris laukia įmonių ir visos valstybės ekonomikos, yra konkurencingumo išlaikymas ir jo stiprinimas.
nuotrauka
2021-04-13 10:59
Laikinai stojančios įvairių objektų statybos mūsų šalyje yra tapusios ganėtinai įprastu reiškiniu. Lazdynų baseinas Vilniuje, Kauno centre stūksantis viešbutis-vaiduoklis, Nidos kultūros centras yra tik keletas to neišvengusių pastatų. Su kliūtimis susiduria ir infrastruktūros projektai, o papildomų...
nuotrauka
2021-04-09 13:49
Lietuviškų šaknų turintis ekonomikos Nobelio premijos laureatas Robertas Šileris sugebėjo įrodyti, kad realiąja verte JAV gyvenamųjų būstų kainos, nepaisant tam tikrų svyravimų, iš esmės nepasikeitė nuo 1890 m. Šileris pažymi, kad pasauliniu mastu dominuoja nuomonė, kad gyvenamųjų būstų kainos nuola...
nuotrauka
2021-04-08 15:43
Saulės energetikai skaičiuoja, kad pastaruoju metu vis daugiau saulės elektrines įsirengusių žmonių nori montuoti papildomus saulės modulius. Dabar tuo domisi maždaug kas septintas pasistatęs saulės elektrinę. Dažniausios priežastys – karantino laikotarpiu išaugusios arba pirmos elektrinės įrengimo ...
nuotrauka
2021-04-07 11:20
Visiems puikiai žinoma frazė, kad gerai reputacijai sukurti reikia daugelio metų, o jai sugadinti pakanka penkių minučių. Teisininkai greičiausiai pridurtų, kad kartais ilgai kurtą dalykinę įmonės reputaciją gali sugriauti viena melaginga nuomonė. Tai itin aktualu tapo pandemijos metu, kai žala repu...
nuotrauka
2021-04-07 11:05
Seimas po Vyriausybės išvadų ketina svarstyti Žemės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo numatoma įvesti naują mokestį už nekilnojamojo turto projektų plėtrą valstybinėje žemėje. Naujas įstatymas gali pabranginti planuojamą įsigyti būstą 25 tūkst. eurų.

Statybunaujienos.lt » Komentaras

nuotrauka

Požeminis vanduo ir geoterminė energija – tvarumo ir naudos garantija

Gręžiniai, skirti požeminio vandens gavybai ar geoterminei energijai išgauti, yra svarbūs įrenginiai. Netinkamai naudojami žemės gelmių turtai gali brangiai kainuoti sveikatai ir biudžetui.