Lietuvoje vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius pirmą šių metų ketvirtį buvo 895 eurai, arba 9,5 proc. didesnis negu prieš metus. Sparčiausią nuo 2008 metų atlyginimų augimą lėmė nuo šių metų pradžios nuo 380 iki 400 eurų padidėjusi minimali mėnesio alga (MMA), įvestos socialinio draudimo įmokų grindys, pakeltas pareiginės algos bazinis dydis valstybės tarnautojams ir tebesitęsianti palanki darbuotojams padėtis darbo rinkoje, kai yra įmonių, norinčių didinti darbuotojų skaičių, bet darbo jėgos daugelyje šalies regionų trūksta.

Atlyginimas po mokesčių Lietuvoje pirmą ketvirtį augo kukliau negu prieš mokesčius – 8,6 proc. – iki 700 eurų. Augimą pristabdė tai, kad nuo šių metų pradžios panaikintas 200 eurų papildomas neapmokestinamųjų pajamų dydis (NPD) dirbantiems tėvams už kiekvieną vaiką – jį pakeitė tiesioginė 30 eurų išmoka. Tad nors alga po mokesčių auginantiems vaikus darbuotojams ir mažėjo, tačiau jų realios pajamos arba nesikeitė, arba net ir didėjo tuo atveju, jeigu tėvų vidutinis darbo užmokestis buvo arti MMA. Beje, nuo šių metų pradžios buvo padidintas maksimalus mėnesio NPD nuo 310 iki 380 eurų, tačiau šis veiksnys neatsvėrė papildomo NPD už vaikus panaikinimo įtakos.

Tai, kad darbo rinka toliau kaista, rodo ir prieš porą savaičių Statistikos departamento pateikti duomenys, kad nedarbas šalyje pirmą ketvirtį buvo 7,2 proc., arba 0,8 proc. punkto mažesnis negu prieš metus, o darbo jėgos ir toliau mažėjo. Laisvų darbo vietų skaičius pirmą ketvirtį truputį sumažėjo, bet ir toliau buvo istoriškai didelis. Labiausiai darbuotojų trūksta pramonės, prekybos, transporto ir IT įmonėms. Tad bent kol kas tendencijos darbo rinkoje nekinta – darbdaviai, norėdami išsaugoti arba privilioti naujus darbuotojus, turi didinti mokamą darbo užmokestį.

Privačiame sektoriuje vidutinis darbo užmokestis šių metų pirmą ketvirtį didėjo 10,1 proc., o viešajame sektoriuje – 8,2 procento. Dėl tokių pokyčių darbo užmokestis privačiame sektoriuje jau yra didesnis negu viešajame ir tai nėra tvari tendencija. Valdžia bus priversta labiau kelti darbo užmokestį dirbantiems viešajame sektoriuje, nes jų alga tampa vis mažiau konkurencinga, palyginti su darbo užmokesčiu privačiose įmonėse. 2018 m. pirmą ketvirtį viešajame sektoriuje algos didėjo ne tik dėl didesnės pareiginės algos bazinio dydžio, bet ir dėl didesnių negu prieš metus algų sveikatos sektoriuje ir dėl didesnės MMA.

Pirmą šių metų ketvirtį darbo rinkoje nemažą sumaištį sukėlė įvestos socialinio draudimo įmokų grindys. Nors dėl tokio sprendimo dalis gyventojų, dirbusių ne visu etatu, buvo atleisti, visgi sumažėjo žmonių, uždirbančių MMA ir mažiau, ir padaugėjo uždirbančių daugiau negu MMA. Tai reiškia, kad dalis pajamų buvo ištraukta iš šešėlio. Beje, didėjanti MMA ir mažiau kvalifikuotų darbuotojų trūkumas lemia, kad per metus daugiau negu 5 proc. alga didėjo net 59 proc. dirbančiųjų, kurie gaudavo nuo MMA iki vidutinio darbo užmokesčio dydžio algą.

Skųstis negali ir didesnes algas uždirbantys asmenys. „Sodros“ duomenis, per metus beveik pusei daugiau negu vidutinį darbo užmokestį uždirbantiems darbuotojų alga padidėjo daugiau negu 5 procentais. Visus šiuos pokyčius rodo ir Statistikos departamento duomenys. Per metus sparčiai algos augo tuose sektoriuose, kuriuose mažai uždirbančių žmonių dalis yra palyginti didesnė – apgyvendinimo ir prekybos sektoriaus įmonėse vidutinis atlyginimas augo daugiau negu 10 procentų. Tiesa, įspūdingai didėjo ir IT įmonėse dirbančių asmenų vidutinė alga – 14,7 procento. Nereiktų pamiršti, kad pirmą ketvirtį įtaką algų augimui privačiame sektoriuje daro ir išmokamos premijos, kurios šiemet, panašu, buvo gerokai didesnės.

Atskirtis tarp savivaldybių, kuriose vidutinis darbo užmokestis yra didžiausias ir mažiausias, vis dar didėja. Nors buvo daugiau negu 10 savivaldybių, kur vidutinė alga per metus augo sparčiau negu Vilniuje, nė viena kita savivaldybė negalėjo prilygti Vilniui pagal algos pokytį eurais, o tai tik rodo, kad pajamų atskirtis tarp dirbančių sostinėje ir už jos ribų auga. Beje, tą patį galima pasakyti ir apie Lietuvą, kai palyginame algų augimo tempą mūsų šalyje su darbo užmokesčio didėjimu Estijoje. Praėjusiais metais alga po mokesčių sparčiau augo Lietuvoje (9,6 proc., palyginti su 6,7 proc. Estijoje), tačiau eurais atlyginimas daugiau padidėjo Estijoje (62 eurais, palyginti su 58 eurais Lietuvoje).

Artimiausiais ketvirčiais darbo užmokesčio tendencijos matyt dar liks panašios, nors Europos ekonomikos augimas lėtėja ir rodo, kad ateityje mūsų šalies ekonomikos plėtra bus lėtesnė. Darbuotojų trūkumas ir didėjantys viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimai kelti algą ir toliau bus svarbiausi veiksniai, kurie lems, kad šiemet vidutinė alga prieš mokesčius Lietuvoje didės ne lėčiau negu 8 procentais, tad verslui iššūkių dėl brangstančios darbo jėgos bus vis daugiau.