„Nors šių demografinių kartų atstovai ir dirba panašiuose ekonominės veiklos sektoriuose, jų darbo kasdienybė ir algalapiai reikšmingai skiriasi. X kartos darbuotojai vidutiniškai uždirba daugiau nei vyresnieji jų kolegos, o ir jų darbo sritys – įvairesnės. Gimusieji 1965-1980 m. vidutiniškai uždirba 45,9 proc. daugiau, vertinant mėnesinį bazinį atlygį, nei gimę 1946-1964 m. laikotarpiu“, – sako „Figure Baltic Advisory“ konsultantė Aušrinė Ambrolaitytė.

Jaunesni dirba įvairiau ir uždirba daugiau nei vyresni

Kaip atskleidžia naujausi bendrovės duomenys, vyresniosios – demografinio sprogimo – kartos darbuotojai dažniausiai įsidarbina prekyboje (27,4 proc.), gamyboje (21,9 proc.) ir infrastruktūros sektoriuje (11,9 proc.). Didžioji dalis jų užima pozicijas, susijusias su fiziniu darbu, vadinamose „mėlynųjų apykaklių“ srityse (38 proc.), taip pat dirba mažmeninėje prekyboje ir pardavimuose (19 proc.) bei paslaugų administravime (8,1 proc.)

Šios kartos atstovų vidutinis bazinis mėnesinis atlygis siekia 1929 Eur prieš mokesčius, valandinis – 7,6 Eur, bazinis metinis – 20953 Eur. Bendras atlygis su kintamąją dalimi, įskaitant komisinius, kintamuosius ir kitus priedus – 24744 Eur.

Pexels nuotr.

Tuo metu X kartos darbuotojai dirba įvairesnėse srityse, jų darbas – geriau apmokamas. Be prekybos (27,0 proc.) ir gamybos (21,1 proc.), reikšminga jų dalis užima pozicijas finansinių paslaugų sektoriuje (17,5 proc.). Šios kartos atstovai dažniau dirba ne tik kaip „mėlynosios apykaklės“ darbuotojai (29,1 proc.), bet ir mažmeninėje prekyboje bei pardavimuose (17,2 proc.), o dalis jų įsitvirtinę informacinių technologijų (IT) ir telekomunikacijų sektoriuje (9,4 proc.)

Šios kartos atstovų vidutinis bazinis mėnesinis atlygis siekia 2815 Eur prieš mokesčius, valandinis – 8,0 Eur, bazinis metinis – 30190 Eur, o su kintamąja dalimi ir visais priedais – 35333 Eur per metus.

„X karta mėnesinio bazinio atlygio atžvilgiu vidutiniškai uždirba daugiau nei demografinio sprogimo karta dėl kelių pagrindinių priežasčių. Jaunesnės kartos atstovai dažniau užima aukštesnes pareigas: tarp jų yra daugiau vyresniųjų specialistų (14 proc. palyginti su 10 proc.), ekspertų (10 proc. palyginti su 4 proc.) ir vadovų (8 proc. palyginti su 2 proc.), o jaunesniųjų specialistų dalis mažesnė (28 proc. palyginti su 41 proc.). Be to, X karta dažniau darbuojasi geriau apmokamuose sektoriuose, pavyzdžiui, finansinėse paslaugose bei IT“, – komentuoja ekspertė.

Pozicijų lygis ir sektorius lemia daugiau nei amžius

Kaip teigia A. Ambrolaitytė, reikšmingus atlygio skirtumus tarp skirtingų kartų darbuotojų nulemia ne tik amžius, bet ir kiti veiksniai: užimamos pareigos, atstovaujami sektoriai ir profesinis brandumas. Tačiau pastebima, kad itin išsiskiria Y kartos darbuotojai. Didžiausią darbo rinkos dalį (51 proc.) užimantys šios kartos atstovai vidutiniškai uždirba daugiausiai – 3322 Eur per mėnesį (41505 Eur per metus).

Ivan Samkov nuotr.

„Palyginti su demografinio sprogimo karta, X kartos gerokai didesnius atlygių dydžius galima paaiškinti užimamų pareigų lygiu: kas penktas jų užima vadovaujančias ar ekspertines pozicijas. Dar didesnis atotrūkis pastebimas vertinant Y kartos darbuotojų atlyginimus. Būtent šios demografinės grupės atstovai daugiausiai dirba gerai apmokamuose finansų, IT bei gamybos sektoriuose, o net 59 proc. jų priklauso vyresniųjų specialistų, ekspertų ar vadovų kategorijai“, – paaiškina „Figure Baltic Advisory“ konsultantė A. Ambrolaitytė.

Galiausiai, Z karta, kuri tik palaipsniui įsitvirtina darbo rinkoje, sudaro 19 proc. jos imties ir vidutiniškai uždirba 2195 Eur per mėnesį (24909 Eur per metus). Vertinama, kad šios demografinės grupės atstovų atlygis artimas vyriausios darbo kartos darbo užmokesčiui, nors Z karta ir dirba geriau apmokamuose sektoriuose, tokiuose kaip IT ir finansinės paslaugos.

„Viena to priežasčių – net 82 proc. Z kartos darbuotojų vis dar užima žemesnes pozicijas – jaunesniųjų specialistų ar specialistų. Taigi, galima teigti, kad atlyginimų skirtumai tarp kartų atspindi esamą darbo rinkos struktūrą. Kol jauniausieji dar tik kaupia patirtį, o vidurinių kartų atstovai yra sėkmingai įsitvirtinę aukštesniuose profesinės grąžos taškuose, vyriausioji karta dažniausiai lieka žemesnio atlygio pozicijose dėl ribotų karjeros galimybių ir susitelkimo mažiau apmokamuose sektoriuose“, – tvirtina ekspertė.