2018 liepos 18 d. trečiadienis, 21:14
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Verslo sėkmė prasideda nuo pirmojo įspūdžio Fotogalerija Video

2016-05-01 09:17,      papildyta vaizdo įrašu 2016-05-03 17:30
Versle viskas prasideda nuo pirmojo įspūdžio. Jeigu pavyksta jį padaryti, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – stipriai išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai reprezentuoti įmonę“, – statybų ir remonto parodoje „RESTA“ pradėdama diskusiją „Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“, sakė portalo Statybunaujienos.lt redaktorė Genė Drungilienė. Ar jau atėjo metas, kai įvaizdis svarbus ir statybininkui? To paklausėme garsių įmonių vadovų, įvaizdžio konsultantų, viešųjų ryšių guru.
nuotrauka
Diskusija „Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę“. Portalo nuotr.


Apranga – tik viena dedamoji

Kas yra tas „geras įvaizdis“? Teisingo atsakymo į šį klausimą paprasčiausiai nėra. O greičiausiai ir būti negali. Kaip pastebi viešųjų ryšių specialistas Mindaugas Lapinskas (nuotraukoje žemiau), apranga, kurią dažniausiai tapatiname su įvaizdžiu apskritai, yra tik viena, pakankamai nedidelė jo dalis.

„Kai pasižiūri, kaip rengiasi koks nors Markas Zuckerbergas, tai net ir nežinai, kokių pareigų jis siekia… Tačiau sakyčiau, kad tiek kuriant savo reputaciją, tiek reklamuojantis, tiek pateikinėjant savo produktą svarbiausia būti sąžiningu sau. Kitaip tariant, daryti tai, kuo tiki. Gal vieną kartą ir gali kažką apgauti, bet ilgainiui, jeigu visada gudrausi ir apsimetinėi tuo, kas nesi, galiausiai vis tiek praloši. Jeigu kokį nors pilietį aprengsime kaip Arminą Lydeką, tai tas žmogus dėl to Seimo nariu netaps. Kiekvienas iš mūsų įsivaizduojame savo gyvenimo kelią ir reputaciją kuriame darbais. Taip ir ateina įvaizdis. Jeigu tiesiog nuolatos puikuosiesi žurnaluose, iš kurių šypsosi žmonės su kostiumais, tai gal taip yra todėl, kad tavyje daugiau nieko nėra. Patikėkit manim, kai numirsit, niekas ant antkapio neparašys, kad jūs gražiai rengėtės“, – kalbėjo jis.

Panašiai mintis dėstė ir Darbdavių konfederacijos bei „Žinių radijo“ generalinis direktorius Danas Arlauskas (nuotraukoje dešinėje). „Pavartočiau tokį terminą – harmonija. Kai mes sutinkame žmogų, ir matome, kad jame nėra turinio, jam tenka kažkokiais kitais dalykais stengtis įtikti. Man teko nemažai dirbti su a.a. Bronislavu Lubiu. Ir ne tik dirbti. Turėjome daugybę neformalių diskusijų apie įvairius dalykus. Sakyčiau, kad jis pasižymėjo džentelmeniškumu. Visose srityse. Jis labai daug investavo į savo darbuotojus. Aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje. Aš jo netgi klausdavo: kokio velnio jūs tiek daug savo laiko skiriate Pramoninkų konfederacijai? O jis pasakė, kad negali galvoti tik apie save, kad jam ne tas pats, kokia aplinka jį supa. Jam norėjosi padėti savo chebrai“, – prisiminimais dalinosi jis.

Su tuo, kad apranga yra tik viena įvaizdžio dedamoji, sutiko ir Seimo narys, etiketo žinovas Arminas Lydeka (nuotraukoje kairėje). „Labai gera pastaba, kad įvaizdis toli gražu nėra vien tiktai apranga. Tai yra visa sistema. Jeigu užsiciklinsi tik ties apranga, tai nieko gero gali ir nesitikėti. Iš kitos pusės, negalima nuneigti įvaizdžio svarbos. Jeigu tai būtų nesvarbu, tai ką tada šioje žemelėje veikia viešųjų ryšių specialistai? Sena išmintis byloja, kad sutinkame pagal drabužį, o palydime pagal protą. Tačiau, manau, visi sutiksime, kad ši patarlė sensta. Prie to prisideda naujosios technologijos. Dabar kiekvieno mūsų kišenėje yra didžiausia pasaulio biblioteka. Kiek laiko jums prireiktų surasti atsakymą į labai rimtą klausimą? Poros minučių? Tai reiškia, kad viduje sukauptos žinios jau turi mažiau prasmės. Todėl įvaizdis kažkuria prasme darosi vis svarbesnis“, – sakė jis.

Kada knygos bejėgės prieš chamą

M. Lapinskas netgi prisiminė vieną istoriją, labai gerai parodančią, kad „gero įvaizdžio“ supratimas metams einant gana pastebimai keičiasi. „Vienas mano pažįstamas pasakojo istoriją. Berlyno centre yra toks „Volkswagen“ salonas, kuriame pardavinėjami visi jų automobiliai. Nuo Škoda iki Bentley. Prieš kokius 20 metų, kai žmogus ateidavo į tą saloną, pardavėjai iš karto žinojo, prie kokių automobilių juos vesti. Dabar jau tai nebelabai aišku. Ribos jau išsitrynusios“, – įsitikinęs jis.

Savo ruožtu D. Arlauskas priduria, kad niekas taip gerai neformuoja mūsų įvaizdžio, kaip asmenybė. „Aišku, yra chamų, kurie žiūri tik savo interesų. Tokie žmonės gali labai gražiai rengtis, žinoti labai įmantrių žodžių. Tačiau jie orientuoti tik į save. Kai vieno verslininko kažkada paklausiau, koks jo gyvenimo tikslas, jis pagalvojo ir atsakė, kad kapitalo kaupimas. Kadangi  vienintelis jo gyvenimo tikslas buvo kapitalo kaupimas, tai jis visur ir elgėsi chamiškai. Chamą mes šiandien jau mokame atskirti. Tu gali skaityti kiek tik nori knygų, bet jeigu viduje neaugsi, tai visada ir išliksi tik chamu. Būna taip, kad susitinki su žmogumi ir matai, kad yra tik karkasas. Jokio turinio. Kas tada iš tų gražių sandalų?“ – retoriškai klausė Darbdavių konfederacijos vadovas.

„Tenka pasikartoti: įvaizdis – tai toli gražu ne vien apranga. Tai sistema. Šiandien kaip niekada svarbu, kaip tu prieini prie žmonių, kaip bendrauji su jais, kokį pirmą sakinį ištari“, – jam pritarė A. Lydeka.

„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis (nuotraukoje kairėje) atkreipė dėmesį į tai, kad niekas taip gerai neatskleidžia žmogaus vidinės kultūros, kaip gebėjimas suvokti, kur ir su kuo esi. „Labai svarbu žinoti ir pajausti, kada tau reikia prisitaikyti prie aplinkos, parodyti jai deramą pagarbą. Manau, kad mes visi turime labai gerai suvokti, kur esame. Jeigu tai padarome, tai galime laimėti nepalyginamai daugiau“, – teigė jis.

„Harmonija turi atsispindėti žmogaus visumoje. Kartais žiūri į žmogų ir matai, kad jame dera balsas, laikysena, išvaizda. Labai svarbu, ir kaip jis bendrauja su aukščiausio rango žmonėmis, ir kaip tai daro su žemiausiojo. Chamas yra žmogus, kuris rūpinasi tik savimi. Šiuo metu kaip tik vykdau labai įdomų tyrimą labai keistoje organizacijoje – Nacionaliniame operos ir baleto teatre. Jame stebiu žmonių elgesio kultūrą. Patikėkite, tai didelė problema mūsų visuomenėje. Iš kur ji? Iš ten, kad mums labai stinga dorovinio ugdymo. Tai savotiškai atspindi ir visos šalies vidinę kultūrą“, – kalbėjo įvaizdžio konsultantė bei knygos „Dalykinės išvaizdos vadovas“ autorė Alvyda Jasilionytė (nuotraukoje dešinėje).

Svarbiau – ne stilius, o pasitenkinimas savimi

M. Lapinskas pastebėjo ir tai, kad žmogui labai svarbu, jog apranga ir jo asmenybė tarpusavyje nesikirstų. Kas iš tų gražių rūbų, jeigu asmuo juose nesijaučia savimi? „Esama tam tikro paradokso. Mes labiau norime harmoniją pademonstruoti, o ne ją iš tikrųjų pajausti. Juk viskas prasideda nuo to, kaip tu jautiesi. Kodėl žmonės emigruoja, prasigeria, žudosi? Ogi todėl, kad jiems stinga harmonijos. Jie vaizduojasi esą tais, kuo nėra. Jie nori atitikti kriterijus, kuriuos iškelia žurnalas „Žmonės“. Iš čia ir kyla įtampa. Juk svarbiau – ne stilius, o pasitenkinimas savimi“, – sitikinęs viešųjų ryšių specialistas.

Mados namų „Cantas“ dizaineris Egidijus Sidaras (nuotraukoje kairėje)irgi pabrėžia, kad klaidinga būtų visus žmones spausti į tokius pačius rėmus. „ Sunku būtų pasakyti, kad yra tik vienaip ir ne kitaip. Vienos tiesos nėra. Žmonės skirting. Skirtingi ir jų verslai bei nuomonės. Labai sudėtinga pasakyti, kas yra teisinga. Kiekvienu atveju mums reikia pasirinkti, kas mums atrodo geriausia. Visada atsiras kvailių, kurie šoks ant stalo, nors to daryti ir nederėtų. Manau, kad jeigu tu sugebi sukurti savo savitą stilių, kuris remiasi ne vien drabužiais, bet ir gyvenimo būdu, tai yra labai gerai. Niekada nepasakysiu, kad kažkoks gražus kostiumas žmogui yra pats svarbiausias dalykas. Toli gražu“, – sakė jis.

Kaip sakė PAROC rinkodaros vadovė Baltijos šalims Audronė Endriukaitytė, ypač Šiaurės šalyse jau senokai atkreiptas dėmesys į tai, kad graži apranga yra bevertė, jei žmogus su ja nesijaučia patogiai.

„Kultūros iš tikrųjų skiriasi. Mūsų pagrindiniai biurai yra Švedijoje, Suomijoje, Lenkijoje ir čia, Lietuvoje. Jeigu palyginsime mus su Skandinavija, tai pasimatys tam tikri skirtumai. Aišku, mūsų elgesio kodeksas visur toks pats, bet skirtumas matosi aprangoje. Pavyzdžiui, Švedijoje labai daug laisvo stiliaus. Tik pačio aukščiausio lygio vadovai su kostiumais. O ir jie, jeigu tą dieną nėra kažkokių svarbių susitikimų, dažniausiai būna su džinsais. Kita vertus, Suomijoje aukščiausio lygio vadovai visada su kiostiumais, bet šiek tiek žemesnės grandies darbuotojais rengiasi tiesiog taip, kad jiems būtų patogu. Baltijos šalyse estai labai lygiuojasis į suomius. Lietuviai ir latviai gal labiau artėja prie švedų“, – kalbėjo ji.

Ir įmonės kultūra, anot jos, toli gražu neapsiriboja apranga. „Labai svarbu ir tai, kad nebūtų trukdoma žmonėms atskleisti savo asmenybes. Mūsų tokia jau kultūra, kad žmogus yra pirmoje vietoje. Mūsų biurai kuriami taip, kad juose žmonėms būtų patogu. Pavyzdžiui, stengiamės sudaryti sąlygas atsinešti ir pasišildyti pietus, tiesiog pailsėti. Tokia smulkmena, kaip nemokama kava, irgi turi būti. Žmogui turi būti patogu būti biure“, – teigė A. Endriukaitytė (nuotraukoje dešinėje).

Tam, kad žmogus biure jaustųsi gerai, labai padeda ir vidinės kompanijos taisyklės. Jos padeda darbuotojui nesiblaškyti, geriau suprasti, ko iš jo tikimasi. „Daug priklauso nuo žmogaus ir jo pareigų. Tarkim, biuro administratorei reikalavimai labai konkretūs. Pradedant rūbais ir baigiant kalbėjimo būdu. Pardavimų vadybininkams reikalavimai irgi aiškūs. Kitiems darbuotojams, kurie mažiau bendrauja su išore, reikalavimų mažiau. Tačiau turime savo vidaus taisykles, kurios reglamentuoja daugelį dalykų. Manau, kad tai – dalis mūsų įvaizdžio ir mums tai labai svarbu“, – kalbėjo A. Avulis.
Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

Įvaizdis, lemiantis verslo sėkmę




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Diskusijos

nuotrauka
2016-11-14 10:55
Viešieji pirkimai turi veikti kaip sinchroninis plaukimas, kurio dalyviai – Centrinė perkančioji organizacija (CPO LT), tiekėjai ir perkančiosios organizacijos (PO) – turi veikti išvien. Tačiau ar tai įmanoma, kalbant apie teikiamų ir įsigyjamų prekių bei paslaugų kokybę?
nuotrauka
2016-04-29 20:30,      papildyta 2016-05-03 17:30, papildyta vaizdo įrašu
It nulietas ant kūno gulantis kostiumas, brangūs aksesuarai, nuoširdus bendravimas ir paprastumas – kai viskas prasideda nuo tokio pirmojo įspūdžio, tikimybė, jog susitikimas pasibaigs sėkmingu kontraktu – išauga. „Įvaizdis yra įmonės vizitinė kortelė. Ir mums smalsu sužinoti, išmokti, kaip tinkamai...
nuotrauka
2016-04-21 06:30
Verslininko įvaizdis – tai ne tik jo ar jos batai ar apranga. Asmenybė, kalbėsena yra tokia pati svarbi įvaizdžio dalis. Konkuruoti dėl klientų, bendrauti su partneriais reikia išmokti. Tai ne visada lengva ir ne visiems pavyksta pasiekti. Gerą įvaizdį bei reputaciją susikurti labai sunku, o prarast...
nuotrauka
2016-04-13 07:01
Verslo pasaulis seniai įsisavino paprastą tiesą: klientui parduodi ne tik prekę ar paslaugą, bet ir savo įmonės įvaizdį bei reputaciją. Deja, vis dar paslystame lygioje vietoje.
nuotrauka
2016-03-04 14:40
Aplinkos ministerija kviečia visuomenę kuo aktyviau įsitraukti į viešą diskusiją apie Kuršių nerijos ateitį. Ši diskusija jau prasidėjo praėjusią savaitę Nidoje, kur Aplinkos ministerijos iniciatyva susirinkę apie septynias dešimtis valstybės ir savivaldos institucijų, įvairių organizacijų, visuomen...
nuotrauka
2016-01-13 15:00
Antrojoje straipsnio „Korozija, moderni antikorozija ir statybos ateitis“ dalyje tęsiame pirmojoje dalyje pradėtą diskusiją apie korozijos sukeltus nuostolius, žalą, kuri Lietuvos ūkiui sudaro 984 mln. € kasmet. Tai tik tiesioginiai nuostoliai, o netiesioginiai, Tarptautinės korozijos organizacijos ...
nuotrauka
2015-12-21 06:01
Nieko nenustebinsime, pasakę, kad metalas, plienas rūdija visur ir visada, – net esantis betone, o ypač sparčiai – atviroje atmosferoje ar vandenyje. Gelbsti, bet tik laikinai, įvairios antikorozinės dangos. Ir daug kas žino, jog sąlygos korozijai kasmet tik stiprėja, nes rūgštėja lietūs, vis stipri...
nuotrauka
2015-12-17 09:00
Vakar Seime vyko Parlamantinės grupės „Už Lietuvą be korupcijos“ inicijuota apskritojo stalo diskusija „Nerimą keliančios Lietuvos statybų sektoriaus problemos“. Diskusija surengta po Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) pristatytos statybų sektoriaus viešųjų pirkimų analizės.
nuotrauka
2015-12-04 15:12,      papildyta 2015-12-16 08:30, Papildyta antrosios dalies vaizdo įrašu.
Viešuosiuose pirkimuose, kaip sakė diskusijoje dalyvavusi Seimo antikorupcijos komisijos narė Agnė Bilotaitė, problemų esama nemažų, nes procesas yra susijęs su labai dideliais pinigais, – pernai viešųjų pirkimų (VP) vertė buvo per 5 mlrd. eurų. Skaičiuojama, kad apie 1 mlrd. eurų panaudojama neskai...
nuotrauka
2015-11-30 08:01
Neveikia nebaudžiamumo principas, viešieji pirkimai nėra audituojami, žmonės nėra kvalifikuoti ir suinteresuoti viešuosius pirkimus įgyvendinti gerai – diskusijoje apie viešuosius pirkimus ir korupcijos prevenciją problemas išvardino advokatų kontoros „Triniti“ asocijuotas teisininkas Tomas Seikalis...
nuotrauka
2015-11-27 12:00
Diskusijos „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“ dalyviai sutaria, kad viešuosiuose pirkimuose veikia įvairūs apgaulės, nešvarių žaidimų mechanizmai. Tačiau dėl prevencinių priemonių turi skirtingas nuomones.
nuotrauka
2015-11-26 17:20,      papildyta 2015-11-27 11:30, papildyta nuotraukomis
Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos viršininkas Romualdas Gylys sako, kad Lietuva, viešųjų pirkimų (VP) srityje nėra tokia korumpuota, kaip kalbama. Problemų yra daug, pripažino jis, bet ES komisija, atlikusi ES narių apžvalgą kovoje su korupcija, Lietuvos VP sritį pripažino ...
nuotrauka
2015-11-25 14:36
Šiuo metu portalo www.statybunaujienos.lt redakcijoje vyksta VšĮ „Propagandos ministerija“ organizuota diskusija „VIEŠIEJI PIRKIMAI IR KORUPCIJOS PREVENCIJA (statybos ir sveikatos apsaugos sektoriuose)“.
nuotrauka
2015-05-27 18:42
Būta rangovų, kurie jau seniai pastebėjo, kad reikalavimai rangovams neadekvatūs darbams, šiuo atveju – renovacijos. Tai, ką pastebėjo praktikai, pagaliau pamatė ir ėmėsi keisti ir valdžia. Netrukus, tikimasi, startuos alternatyvus CPO LT katalogas, kurį kuriant dar gali sudalyvauti ir rangovai, adm...
nuotrauka
2015-05-24 14:29,      papildyta 2015-05-24 17:57, pakeista pasiūlymų teikimo data, papildyta vaizdo įrašu
Daugiabučių namų bendrijos nėra laikomos perkančiosiomis organizacijomis. Tačiau tik iki tol, kol jos nepasirenka renovacijos pirkti per CPO LT katalogą. Šiuo atveju joms taikomi visi tie patys reikalavimai, kaip ir perkančiosioms organizacijoms. Todėl buvo tik laiko klausimas, kada valstybė susivok...
nuotrauka
2015-04-02 08:29
Baigiantis diskusijai „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“ vilnietė Viktorija nusprendė, kad koreguos savo svajonių namo projektą – statys 80 kv. m mažesnį, negu buvo sugalvojusi su savo šeima.
nuotrauka
2015-03-29 22:35
Pirmą namą reikia nugriauti, antrą parduoti, trečiame gali gyventi pats. Šį mitą nuvainikuoja specialistai, primindami, kad nesame tokie turtingai, kad statytume blogus namus, o tuolab – griautume. Diskusijoje „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“, kurią organizavo portalas ww...
nuotrauka
2015-03-25 11:04
Diskusijos „Kaip pastatyti taupų namą“ dalyviai aiškinosi, kaip, naudojant silikatinius blokelius, pastatyti namą šeimai – kad jis būtų ne tik stilingas, jaukus, bet ir taupytų šilumą.
nuotrauka
2015-03-22 18:28
Viešieji pirkimai, vykdomi tiek per CVP IS, tiek per BETA, ryškina tas pačias tendencija, tas pačias problemas. Renovacijos darbų pirkimų tendencijos per CPO LT nėra išskirtinės, tačiau per CPO LT nuperkama absoliuti dauguma darbų. Ir tai yra vienintelis pirkimo būdas, kuris leidžia spėti renovacijo...
nuotrauka
2015-03-22 10:06
Diskusijoje „Kaip pastatyti taupų vienbutį ar dvibutį namą iš blokelių?“, kurią organizavo portalas www.statybunaujienos.lt, specialistai paaiškino, ką reikia žinoti apie namo statybą: nuo projekto ir statybininkų pasirinkimo iki medžiagų, iš kurių siūlė statyti sienas ir jas apšiltinti.

Statybunaujienos.lt » Diskusijos

nuotrauka

Nauja modulinė stogo danga „Ruukki® Hyygge“ – šiuolaikinio, skandinaviško stiliaus mėgėjams

Ilgametė plieninių stogų gamybos lyderė Skandinavijos ir Baltijos šalių regione – kompanija „Ruukki“ visiškai kontroliuoja visą plieninių stogo dangų gamybos procesą, turi savo metalo liejyk...
nuotrauka

„Ciranova“. Amžinas medis

Belgų prekinio ženklo „Ciranova“ produktai medienos paviršių apdailai ir priežiūrai gaminami jau 89-erius metus. Lauko ir vidaus mediniams paviršiams skirti produktai į Lietuvą pradėti tiekt...